Peržiūrėta 3645

Ar lemta lūšims išlikti mūsų giriose?

Visais laikais Lietuvos miškuose išvysti lūšį buvo didelė retenybė. Šiandien ji – vienintelis mūsų giriose aptinkamas katinių šeimos plėšrūnas. Anksčiau šalyje gyveno ir mažesni lūšių giminaičiai – miškinės katės, dar vadinamos vilpišiais. Deja, jos buvo išnaikintos XIX a. Aplinkos ministerijos duomenimis, toks pats likimas vis dar gresia ir lūšims – Lietuvoje tėra 80–100 šių žvėrių.

Retas ir atsargus žvėris

Lietuvoje lūšių populiacija visada buvo negausi ir neatspari aplinkos pokyčiams. XX a. pradžioje manyta, kad šie žvėrys visai išnyko. Po II pasaulinio karo jų ėmė gausėti. Aštuntajame dešimtmetyje lūšių skaičius mūsų miškuose išaugo iki 150–200. Kurį laiką jos buvo medžiojamos, tačiau 1979 m. medžioklė uždrausta. 2000 m. ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Lūšis – ne tik retas, bet ir labai atsargus žvėris. Proga bent iš toli žvilgtelėti į šią plėšriąją katę, gyvenančią laisvėje, išties pasitaiko retai. Aptikti jos pėdsakus jau yra laikoma didele sėkme. „Miškuose praleidžiu labai daug laiko, tačiau tik šiemet pirmomis spalio dienomis viename Panevėžio rajonų miškų drauge su gamtininku Renatu Jakaičiu radome neabejotinus lūšies pėdsakus. Anksčiau čia esant šių plėšrūnų nebuvome girdėję“, – sakė „Naturephoto.lt“ klubo gamtos fotografas Romualdas Barauskas.

Trūksta tinkamų buveinių

Lietuvoje lūšims gausėti sunkiau dėl tinkamų buveinių stygiaus. Šiems katinių šeimos plėšrūnams reikia didelių seno miško plotų, kuriuose būtų pakankamai nuošalių vietų, kerplėšų, virtuolių ir kitokių natūralių brūzgynų, tinkamų lūšims slėptis ir vesti vaikus. Deja, nepaisant miškingumo didinimo priemonių, šalies miškų suskaidymas nemažėja. Miškų grąžinimas privatiems savininkams lūšims apskritai daro meškos paslaugą – tokiuose miškuose pirmiausia iškertami subrendę medynai ir taip sumažinami šiems žvėrims tinkamų buveinių plotai.

Lūšys vis dar retos ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Rytų Europoje. Grėsmingiausia šių plėšrūnų būklė senajame žemyne buvo apie XX a. vidurį. Po II pasaulinio karo, pagerėjus lūšių apsaugai ir gyvenamos aplinkos sąlygoms, jų populiacija stabilizavosi arba ėmė nykti lėčiau.

Saugoma tarptautiniu mastu

Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, įsipareigojo steigti lūšių apsaugai skirtas teritorijas, kurios sudarytų europinį saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. Šalyje jau įsteigtos aštuonios šiam tinklui priklausančios teritorijos.

Pasak gamtininko R. Barausko, mūsų šalyje dažniausiai lūšys pastebimos Biržų, Karšuvos, Šimonių, Žaliosios girių miškuose, taip pat kai kuriuose Rietavo, Taujėnų–Užulėnio ir Žemaitijos nacionalinio parko miškuose. Šios teritorijos priskiriamos Natura 2000 tinklui. Beveik visuose šiam tinklui priklausančiuose miškuose, išskyrus Žemaitijos nacionalinio parko Plokštinės rezervatą ir Viešvilės gamtinio rezervato aukštupio pelkynus, gausiai lankosi žmonės, yra kertamas miškas, medžiojamos stirnos – vienas svarbiausių lūšies grobių, rengiamos medžioklės su varovais ir šunimis. Nepaisant to, juose yra pakankamai vietų, kur lūšys gali gyventi ir veistis beveik netrikdomai.

Susitikimai su lūšimis miškininkų jau nestebina

Nuo 2006 m. Aplinkos ministerijos iniciatyva Lietuvoje atliekama vilkų ir lūšių apskaita. 2011 m. lūšių apskaitos duomenimis, šių plėšrūnų aptikta bent penkiomis dešimtimis daugiau nei anksčiau. Iš to galima daryti išvadą, kad šalyje lūšių populiacija jau gausėja ar bent nemažėja.

Tą jau kuris laikas pastebi ir Panevėžio miškų urėdijos stumbrininkas Rytas Papšys. „Gyvenu miškuose, tad ir pačią lūšį esu matęs, ir jų pėdsakų vis aptinku, ir girdžiu jų balsus. Jau kokius šešerius metus mūsų miškuose jų yra, ir manau, kad šių žvėrių tikrai daugėja“, – sakė gamtininkas.

Susitikimai su lūšimis jau nestebina ir kitų Panevėžio rajono miškininkų. Rugsėjo pabaigoje šį plėšrūną pastebėjo fotografuoti mėgstantis Raguvėlės girininkas Arvydas Stakė. Pasak jo, lūšis išėjusi iš miško. Pradžioje pastovėjusi, paskui pasėdėjusi ir pamiške patraukusi į fotografo pusę. „Nors stengiausi visiškai nekrutėti, bet plėšrūnas yra plėšrūnas – pastebėjo mane iš toli ir įlindo į mišką, tad geros nuotraukos padaryti nepavyko“, – pasakojo „Naturephoto.lt“ klubo senbuvis A. Stakė.

Pastaruoju metu lūšių vis dažniau yra pastebima ir tuose rajonuose, kur anksčiau jų niekada nebuvo. „Mūsų kraštuose, Šiaulių regione, lūšių anksčiau nėra buvę. Šią vasarą pirmą sykį susidūriau su lūšimi. Mūsų miškuose ta viena lūšis gyvena iki šiol“, – teigė gamtos fotografas Marius Kavaliauskas. Susitikimas su gintarinių akių plėšrūnu Mariui buvo toks netikėtas, kad jis net nespėjo išsitraukti fotoaparato iš kuprinės. Pasak fotografo, kolegos taip pat pasakoja matę lūšį ten, kur anksčiau jų nebūdavo.

Išmoko išlikti

Lūšis – žvėris, mėgstantis atokesnes vietas. Tačiau dabar, kaip ir kiti gyvūnai, nevengia apsigyventi ir arčiau žmogaus.

„Pastaruoju metu lūšių pėdsakų aptinku gal kilometras du nuo savo namų. Nemanau, kad tai atstumas, per kurį šis plėšrūnas jaustųsi saugiai. Paprasčiausiai šie gyvūnai prisitaikė prie esamų sąlygų: pažįsta šunų lojimą, mašinų ūžimą“, – pasakojo miškininkas R. Papšys. Jo nuomone, lūšys tiesiog išmokusios išlikti, antraip jau būtų visiškai išnykusios.

Džiaugtis dar anksti

Europoje šių plėšriųjų kačių nykimą daugiausia lėmė ne tik šimtmečius trukęs kraštovaizdžio kultūrinimas, miškų kirtimas, bet ir jų persekiojimas. Ne paslaptis, kad prie šių gyvūnų nykimo prisidėjo ir brakonieriai.

„Mūsų krašte tikrai yra brakonieriavimo atvejų. Pagrindinis lūšių grobis – stirnos ir kiškiai, dėl to dauguma medžiotojų yra nusistatę prieš lūšis – neva jos yra pirmas stirnų priešas“, – neslėpė nusivylimo R. Papšys.

Pasak jo, stirnų populiacija pastaraisiais metais tikrai gausėjo, o paskutiniais metais staiga jų pamažėjo ir dėl to visa bėda verčiama lūšims. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų pačius medžiotojus, kurie vaikšto su ginklu rankoje, sustabdyti, kad nenaikintų stirnų.

Kiškių pastaruoju metu taip pat labai sumažėję. Gali būti, kad dėl to taip pat bus apkaltintos lūšys.

Už nelegaliai sumedžiotą šį plėšrūną brakonieriui tektų pakloti apie 20 tūkst. litų. Tačiau R. Papšys sako, kad tokių pažeidėjų nelabai kas ieško, tad ir bausmė nelabai veiksminga.

„Gaila, kad mūsų žmonių pirma mintis yra išnaikinti tuos, kurie kliudo mums gyventi ir mūsų interesams. Vis dėlto lūšys, manau, natūraliai pačios atsikurs ir viskas bus gerai“, – linksmesne gaida baigė miškininkas.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 internetiniai vartai“, Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.

 

Will lynx remain in our forests?

Throughout the history, lynx was very rare animal in the Lithuanian forests. Currently, it is the only type of felids found in our forests. Earlier, there were smaller relatives of Lynx - wildcats, also living in the country. Unfortunately, they were exterminated in the 19th c. according to the Ministry of Environment, the same destiny is still predicted for lynx, since in Lithuania, there are only 80-100 of these animals.

Rare and cautious animal

In Lithuania, the population of lynx has always been small and non-resistant to environmental changes. At the beginning of the 20th century, there were assumptions that these animals became extinct. After the World War Two, the number of these animals started growing. During the 1970s, the number of lynxes has increased to 150-200. For some time, these felids were hunted, however, in 1979, lynx hunting was prohibited. In 2000, Lynx were listed in the Red Book of Lithuania.

Lynx is not only a rare but also a very cautious animal. An opportunity to take a look to a lynx living in freedom occurs really rare. Finding traces of one is already considered a huge success. “I spend a lot of time in the forests but only this year, on the first days of October, we together with the scientist Renatas Jakaitis discovered clear traces of a lynx in the forests of Panevėžys district. We haven’t heard about these felids in this area”, - said Romualdas Barauskas, nature photographer from the club Naturephoto.lt.

Lack of suitable habitats

In our country, the number of lynx cannot increase because of insufficient number of suitable habitats. These felids need large areas of old forest with sufficient number of remote places, snags, fallen trees and other natural scrubs suitable for lynxes to hide and bring offspring. Unfortunately, despite various measures to increase forest areas, partiality of Lithuanian forests remains of the same level. Moreover, retrieval of forests by private owners is like a shot in the eye of lynx, since in this type of forests, it is mature forests that are cut down first thus reducing areas suitable for these animals.

Lynx are still considered to be a rare animal not only in Lithuania but also in the entire East Europe. The worst condition of these felids in the old continent was around the middle of the 20th century. After the World War Two, when the efforts to protect lynx population and their living conditions improved, the population has stabilized and the rate of extinction started decreasing.

Encountering a lynx is no longer a surprise

Since 2006, under the initiative of the Ministry of Environment of Lithuania, the number of wolves and lynxes has been recorded. According to the data obtained in 2011, the number of these predators has increased at least by fifty. From this it can be concluded that the lynx population in the country is increasing, or at least not decreasing.

The same has been noticed by Rytas Papšys, a bison-keeper of Panevėžys forest enterprise. “I live in the forest, therefore, I have seen a lynx, found their traces and heard their voices. It has been approximately six years that these animals live in our forests, and I think the number is increasing”, - said the scientist.

Encounters with lynxes are either surprising for other Panevėžys district foresters. At the end of September, this felid was noticed by Raguvėlė woodward Arvydas Stakė, who is also interested in photography. According to him, the lynx emerged from the forest. At first it was standing still, then sat down, and after a short while headed towards the photographer. “Although I tried not to move, a predator is a predator - it noticed me from afar and disappeared in the forest, so I could not make a good picture of it”, - told Stakė, an old-timer of the club Naturephoto.lt.

Lately, more and more lynxes are noticed in the areas they have never been noticed before. “There haven’t been lynxes in our region. This summer, I encountered a lynx for the first time. That lynx is still living in our forest”, - said nature photographer Marius Kavaliauskas. The encounter with the amber-eyed predator was so unexpected for Marius that he could not even manage to take his camera out of his bag. According to the photographer, his colleagues have also seen lynxes in places they have never been noticed before.

Protected on the international level

After entering the European Union, Lithuania has committed itself to establish special territories for lynx protection making up the European network of protected territories “Natura 2000”. There are eight territories belonging to this network established in the country.

According to the scientist Mr. Barauskas, lynx in our country are mostly noticed in the forests of Biržai, Karšuva, Šimonys, Žalioji forest and some forests of Rietavas, Taujėnai-Užulėnis as well as the National park of Samogitia. These territories are attributed to the network “Natura 2000”. Almost all the forests belonging to this network, except Plokštinė Nature Reserve in the National Park of Samogitia and the upper wetlands of Viešvilė Nature Reserve, are frequently visited by people, trees in the forest are being cut out, and one of the main preys of lynx - roes, are being hunted by arranging battues. Despite this, there are enough places for lynxes to live and reproduce its kind almost undisturbed.

Learned to survive

Lynx is an animal who likes remote places. However, in the present time they settle in places closer to human like other animals.

“Recently, I have noticed the traces of a lynx approximately one or two kilometres from my home. I do not think it is a distance in which a lynx can feel safe. It is merely because these animals adapted to the present conditions - they recognise dog’s barking, car noise…“, - told forester Papšys. In his opinion, lynx have learnt to survive, otherwise they were already extinct.

Too early for rejoice

Decline in the number of these predacious cats in Europe has been mostly determined by centuries-long culturization of the landscape, lumbering, as well as animal chasing. It is no secret that poachers have also contributed to the decline of these animals.

“There are undoubtedly some cases of fraudulent activity in our region. The main prey of lynx are roes and hares, therefore many hunters are set against lynxes arguing they are the primary enemies of roes,“ - said Papšys not hiding his disappointment.

According to him, roe population has been constantly increasing, and of late years, there were a sudden decrease in their number, and lynx are the one which are blamed for it. In his opinion, first of all the hunters themselves should be hindered from killing roes.

The number of hares has also significantly decreased. Lynx are again in a position to be accused of it.

In case of fraudulent activity, a poacher having hunted down a lynx will be fined approximately 20 thousand Litas. However, according to Mr. Papšys, no one really search for this type of criminals, therefore the punishment is not very effective.

“It is a pity that the first thought in the minds of our people is to eliminate those who interfere with our interests, or disturb our life. Nevertheless, I believe lynx will resettle naturally and things will come right”, - said the forester ending up the conversation in a more cheerful tune.

The article was prepared during the implementation of the project No. VP3-1.4-AM-09-K-01-076 Internet Gates for the European Network of Protected Areas Natura 2000 funded by the European Regional Development Fund and the Republic of Lithuania.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai