Peržiūrėta 3362

Gausėjantys gervių būriai gali imti retėti?

Pilkosios gervės daugelyje Vakarų Europos šalių yra beveik išnykusios. Lietuvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje plačiai sausinant pelkes šiems paukščiams taip pat grėsė išnykimas. Šiandien jų populiacija atsikūrusi, tačiau gamtininkai atsipūsti neskuba.

 

 

Saugomos visoje Europoje

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės gyvena pelkėse, miškų raistuose. Jos itin jautrios trikdymui, ypač intensyviai ūkinei veikla. „Tarybiniais laikais dėl ūkininkavimo, melioracijos darbų Lietuvoje šių paukščių buvo labai sumažėję. 1960–1970 m. jų buvo telikę apie 150 porų. Laimei, gervės lengviau nei kiti nykstantys paukščiai prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir persikėlė gyventi į šlapias, užmirkusias miškų vietoves“, – sako gamtos fotografas, „Žurnalo apie gamtą“ redaktorius Romualdas Barauskas.

Visoje Europoje nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims, unikalioms gamtinėms bendrijoms, buveinėms saugoti sukurtas „Natura 2000“ teritorijų tinklas. Mūsų šalyje išskirtos 9 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriose peri arba migracijų metu telkiasi pilkosios gervės.

Lietuvoje gervių pradėjo gausėti apie 1990 m. Prieš gerą dešimtmetį perėjo iki 1 200 porų. Pilkosios gervės paplitusios beveik visoje šalies teritorijoje, tačiau daugiausia jų aptinkama drėgnuose Vidurio ir Šiaurės Lietuvos lapuotynuose. Rudeniop, prieš išskrisdami žiemoti, paukščiai telkiasi į būrius, tuomet didžiules jų santalkas galima išvysti Žuvinto, Tyrulių, Sulinkių, Novaraisčio pelkių apylinkėse.

Anksčiau gervės perėdavo pasislėpusios pelkynuose. Išnaikinus šlapias pievas, žemapelkes, paukščiai pasitraukė į šlapius miškus, į žmogaus užlietus durpynus, raistus, kur rado tinkamas gyventi ir veistis vietas. Tada jų gerokai padaugėjo, gervės pasidarė įprasti, visiems pažįstami paukščiai. Šiandien jų populiacija yra palyginti gausi, šį paukštį išgirsti ar pastebėti skrendantį nesunku nei kaimo, nei miesto gyventojui.

Pavasario pranašas

Gervė – labai gražus, plastiškas, jaudinantis žmogų paukštis, tačiau vis dar per menkai pažįstamas. Pasak R. Barausko, pavasario simboliu esame įpratę laikyti vieversį, pempę ar gandrą ir visai nepelnytai pamirštame gerves.

„Paskutiniais dešimtmečiais gervės į gimtinę grįžta kartu su pirmaisiais mūsų lauko sparnuočiais, o už gandrą – kiek anksčiau. Gervės savo trimitais, tuoktuviniais ritualais žmonėms kelia kur kas daugiau emocijų nei kiti paukščiai. Sakyčiau, tai gervės į Lietuvą ant savo sparnų parneša pavasarį“, – teigia gamtininkas.

Kartais į Lietuvą gervės parplasnoja dar vasarį. Šiemet pirmosios pilkosios paukštės pasirodė kovo pradžioje. Anksčiausiai į gimtinę sugrįžta perėti pasirengę sparnuočiai, kurie ieško lizdui tinkamos vietos ir apie savo teritoriją garsiai paskelbia gentainiams.

Elgseną lemia ir gausumas

Nors Lietuva – žemdirbių kraštas, tačiau mūsų kraštovaizdis dar pakankamai palankus pilkosioms gervėms. Per šalį driekiasi ir šių paukščių paplitimo arealas, todėl jų populiacijos būklė gana nebloga. Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Danija, gervėms nebūtų kur perėti – nėra šlapių miškų, kraštovaizdis per daug sukultūrintas. Be to, šių paukščių mitybai reikia pievų, balų, kuriose būtų ir smulkių gyvūnų.

Įprasta manyti, kad gervė – labai atsargus, baikštus, taikus paukštis, nemėgstantis artimos savo gentainių kaimynystės. Tačiau prieš 6–7 metus pastebėta, kad šių sparnuočių elgesys labai pakito.

„Dažniausiai atstumas tarp perinčių gervių lizdų būna apie 1 km. 2005–2008 m., rengdami knygą apie gerves, galima sakyti, gyvenome greta šių sparnuočių. Labai nustebome aptikę jų lizdų vos 200–300 m atstumu“, – pasakojo Renatas Jakaitis, „Naturephoto.lt“ gamtos fotografų klubo narys.

Anot R. Barausko, ko gero, tuo metu gervių populiacija buvo pasiekusi tam tikrą piką, jų tankumas buvo labai didelis, todėl paukščiai nebe taip baidėsi žmonių, tapo ne tokie atsargūs, pakantesni kitų gervių kaimynystei, tačiau pasidarė ir ne tokie taikūs. Kai kuriems gamtos fotografams pirmą kartą teko būti netgi žiaurių konfliktų tarp gervių liudininkais.

„Prieš kurį laiką nustebau, išvydęs įnirtingas dviejų patinų peštynes dėl patelės ir teritorijos. Buvo sunku patikėti, kad taip gali peštis gervės. Kova buvo itin žiauri ir truko gerą valandą su pertraukomis“, – prisiminė R. Jakaitis, šiuos paukščius stebintis daug metų. Pasak gamtininko, gervės viena kitą kapojo snapais, draskė kojomis. Vienai buvo nuplėštas geras gabalas odos nuo kojos, o kitai išmušta akis. Vėliau kurį laiką kova kasdien vis atsinaujindavo, kol galiausiai vienas patinas pasitraukė.

Padaugėjo dėčių po vieną kiaušinį

Paprastai gervės peri balandžio mėnesį, deda po du kiaušinius. Jaunikliai išsirita gegužės pradžioje. Perintys ir jauniklius auginantys paukščiai labai atsargūs, labai tylūs ir iš savo slėptuvių pasirodo tik rudenį.

„Pastaruoju metu dažnai girdžiu kalbant, kad gervių labai daug, kad jos pastebimos nuo pavasario iki rudens. Tačiau gegužę ar birželį rėkauja, laukuose vaikščioja ar atvirai skraido dažniausiai tik neperinčios gervės. Būtent jas ir mato žmonės. Jeigu tokių paukščių pastebima daug, tai taip pat ženklas, kad jų populiacija pasiekė piką“, – teigia R. Barauskas, nepraleidžiantis progos įamžinti šiuos paukščius fotoaparatu.

Kai paukščių populiacija pernelyg padidėja, atsiranda daug neperinčių paukščių, daugiau jų žūsta, aptinkama daugiau lizdų, kuriuose vietoj įprastų dviejų padedama tik po vieną kiaušinį. Pasak Antano Aleknonio, daugiausiai iš Lietuvos gamtininkų aptikusių gervių gūžtų, vienas kiaušinis šio paukščio lizde yra didžiulė retenybė, tačiau pastaruoju metu per perėjimo laikotarpį tokių dėčių jis randąs po dvi tris. Iki šiol daugiau nei pusę amžiaus gerves stebintis gamtininkas per visą gyvenimą buvo aptikęs gal tik du lizdus, kuriuose buvo vienas kiaušinis.

Taigi nors šiandien Lietuvoje gervių yra palyginti daug, tačiau manyti, kad joms niekas negresia – negalima. Gamtininkų teigimu, gausi gervių populiacija kurį laiką turėtų mažėti. „Neperintys paukščiai ilgai negyvens, vietoj savęs nepaliks palikuonių ir gervių ims mažėti“, – sako R. Barauskas. Tačiau toks gausumo svyravimas, pasak jo, yra natūralus gamtos vyksmas.

Populiacijos augimui įtakos turėjo ir padažnėję kirtimai

Vakarų Europoje neperinčios ir labai retos gervės mūsų šalyje paplitusios gana tolygiai, ypač šlapiuose Vidurio Lietuvos miškuose, užmirkusiose bebrų patvenktose kirtavietėse, natūraliose paežerėse, kur bent mėnesį išsilaiko balos. Gervės peri tik tokiose vietose, kuriose lizdą gali susikrauti ant kupsto, pūpsinčio vandenyje. Kiek mažiau gervių Pietų Lietuvoje, kur sausi pušynai.

Be perėjimo vietos, gervėms labai svarbu, kad netoliese būtų gera maitinimosi vieta. Tam ypač tinkamos biržės. Jeigu miškas nekirstas ir jame nėra kur maitintis, tokioje vietoje šių paukščių nebus arba jie perės miško pakraščiuose, o maitintis skris į laukus ar labai toli.

R. Barausko teigimu, gervių gausėjimui įtakos turėjo ir padidėjusios kirtimų apimtys. Palyginti su tarybiniais laiškais, dabar kirtimų 2–3 kartus daugiau, daug biržių, kur paukščiams geros sąlygos maitintis.

Didžiausios gervių santalkos – Sulinkiuose

Kur kas svarbesnės nei perėjimo vietovės Lietuvoje gervėms yra migruojančių paukščių sankaupų vietos. Pasibaigus perėjimo laikotarpiui sparnuočiai telkiasi į didelius būrius ir mėnesį du gyvena kartu, kol išskrenda. Laikosi pelkėtose vietovėse, kur gali ramiai nakvoti, kur jiems saugu, o maitinasi laukuose, kuriuose nuimamas derlius, plyti arimai.

Tokių vietovių yra nedaug, ypač Vakarų Europoje. Jos yra paskelbtos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijos. Lietuvoje tūkstantiniai gervių būriai rudenį susitelkia Sulinkių durpyne, Tyrulių pelkėje, Žuvinte. Sulinkių durpyne susirenka apie pustrečio tūkstančio paukščių. Būta metų, kai čia susitelkdavo iki trijų tūkstančių paukščių. Tai didžiausia migruojančių gervių susitelkimo vieta visoje Lietuvoje.

Gausiomis šių paukščių santalkomis anksčiau garsėjo ir Novaraistis, tačiau pastaruoju metu čia gervių gretos gerokai apretėjo. Novaraistyje gervės visais laikais telkdavosi iš aplinkinių miškų. Čia jas traukdavo dideli dirbami laukai, besidriekiantys Vilkaviškio link. Paukščiai aplink Novaraistį ne tik rasdavo maisto, bet ir jausdavosi saugūs, nes didžiuliuose atviruose plotuose gerai matoma aplinka. Pastaraisiais metais Novaraistis labai užžėlė, gerokai sumažėjo atvirų vietų, pakilo vandens lygis ir vietovė tapo nepatraukli migruojančioms gervėms. Šiandien Novaraistis tvarkomas pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą. Iki šių metų kovo apie 60 ha teritorijoje pašalinti krūmai ir menkavertė sumedėjusi augalija, iškirsti krūmai ir nendrės iš 30 ha ploto.

Žuvinte pernai buvo suskaičiuota du tūkstančiai migruojančių gervių. Tai rekordinis šioje vietovėje apsistojančių gervių skaičius. Šiems paukščiams Žuvintas patrauklus tapo atlikus saugomų teritorijų tvarkymo darbus, iškirtus salas. Be to, rudenį čia gervės turi kur maitintis – aplink daug dirbamų laukų.

Romualdo Barausko nuotraukos

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 internetiniai vartai“, Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.

 


Is there a threat for common cranes to get extinct?

Common cranes in the majority of Western European countries are almost extinct. The number of these birds in Lithuania was also declining due to draining of wetlands during the second half of the previous century. Today the population has recovered, however, naturalists cannot feel relaxed yet.

Protected in the whole Europe

“Common cranes, which are included into the Red Book of Lithuania, live in wetlands and swamps. These birds are very sensitive to disturbance, especially by agricultural activity. During the Soviet times, the number of these birds declined due to agricultural activity and melioration. In the 1960s, only 150 pairs were left. Fortunately, cranes were able to adapt to the changing environment better than other endangered birds and resettled in wet and humid forest areas “, – said Romualdas Barauskas, nature photographer and editor of the journal “Žurnalas apie gamtą”.

To protect endangered species of plants and animals as well as unique natural communities and habitats, a network Natura 2000 was established in Europe. In our country, there are 9 important bird areas (IBAs) established, where common cranes breed or settle during migrations.

The number of cranes started growing in Lithuania around 1990s. A decade ago, up to 1,200 of breeding pairs was recorded. Grey Crane is spread almost over the whole territory of the country, however, most of these birds are observed in the wet leafy forests of the Middle and Northern Lithuania. In the early autumn, before leaving to wintering areas, these birds gather in parties and large groups of these birds are observed in the wet areas of Žuvintas, Tyruliai, Sulinkiai, and Novaraistis.

Earlier in the past, cranes bred hiding in the wetlands. After the wet meadows and wetlands were destroyed, these birds found their habitat in wet forests, waterlogged moods and swamps. As a result, the number of the birds increased significantly, and cranes became common and well known for everyone. Today, the population of these birds is relatively abundant, and people can hear this bird or see it flying overhead both in villages and cities.

Spring prophet

Common Crane is very nice and graceful bird arousing soft feelings in human. According to R. Barauskas, we are used to calling larks, pewits or storks as spring prophets, and often forget cranes.

“In recent decades, cranes returned to their habitats together with the first birds, and a little earlier than storks. With their trumpets and wedding rituals, cranes evoke far more emotions in human compared to other birds. I would say that cranes bring spring on their wings”, – said the naturalist R. Barauskas.

Sometimes, cranes return to Lithuania far in February. This year, the first common cranes were noticed in early March. The first ones returning are birds ready for breeding and searching for a place to make a nest. Having found such place, birds announce about their territory aloud.

Behavior determined by the size of population

Although Lithuania is a land of farmers, our landscape is still fairly good for common cranes. These birds are widespread in the whole territory of Lithuania, therefore, we can say that the situation of the population of these birds is quite good. In the Western Europe countries, such as Germany and Denmark, cranes would not be able to find places to breed since there are no wet forests, and the landscape is over-tamed. Moreover, these birds need meadows and swamps to hunt for small animals and insects.

It is a common perception that cranes are very cautious, frightful and peaceful bird averse to close neighborhood of other birds. However, 6–7 years ago it was noticed that the behavior of these birds changed significantly.

“In most cases, the distance between the nests of nesting cranes is approximately 1 km. During 2005–2008, we were preparing a book on cranes and we were extremely surprised to see that some nests were only 200–300 away from one another”, – said Renatas Jakaitis, a member of the club of nature photographers Naturephoto.lt.

According to R. Barauskas, the number of cranes at that time was at the peak, and their density was extremely high, therefore birds were not so afraid of people; they became less cautious and more tolerant of other cranes’ neighborhood but not so peaceful. Some nature photographers witnessed violent conflicts between cranes for the first time in their lives.

“Some time ago I was very surprised when two males started fighting for a female and the territory. It was hard to believe that cranes can fight like that. The fight was extremely brutal and lasted more than an hour with some brakes”, – shared his memories R. Jakaitis, who has been observing cranes for many years. According to the naturalist, cranes attacked each other by beaks and tore each other with legs. One of the cranes ended up with a deep wound on its leg, and the other was injured in the eye. Later, the fights reoccurred until one of the males retreated.

More single egg clutches observed

Usually, cranes breed in April and typically they lay two eggs. The fledglings hatch in the early May. Breeding birds become very careful, very quiet and get out of their hiding places only in autumn.

“Lately, I often hear people talking about the abundance of cranes which can be observed both in spring and autumn. However, in May or June, you can only hear or see the non-breeding birds strolling in the fields or flying openly. If the number of non-breeding birds is high it means that the population reached its peak”, – said R. Barauskas, often recording the life of these birds with his photo camera.

When the population of birds is oversized, one can observe many non-breeding birds; many birds die; and often, nests with a single egg clutch are observed. According to Antanas Aleknonis, who has found the highest number of crane nests in Lithuania, single egg clutch in the nests of these birds is a rarity, however, lately, he happens to find two or three clutches of this type during the breeding periods. Having been observing cranes for more than a half of a decade, Mr. Aleknonis have discovered as little as two nests with single egg clutches up to now.

Although today we have a relatively large number of cranes, we cannot say that the population is not facing any threats. According to the naturalists, abundant population of cranes eventually should decrease. “Non-breeding birds do not live long, they will not raise the young birds to replace them, and the number of cranes will decrease eventually”, – said R. Barauskas. However, Barauskas considers such fluctuations of population a natural process in nature.

Population increase due to frequent deforestations

The cranes which are very rare and do not breed in Western Europe are quite abundant in our country, especially in wetlands of middle Lithuania, waterlogged slashes, and natural lakesides, where swamps remain for at least a month. Cranes breed only in such places where it is possible to make a nest on a hump surrounded with water. A slightly lower number of cranes is observed in Southern Lithuania characterized by dry pine forests.

Beside a special breeding place, cranes also need a place where they could get food. Cutting areas in forests serve for this purpose very well. When there are no such places in the forests to find food in, cranes are absent in such places. They usually will hatch at the edges of the forest and go the fields to find food.

According to R. Barauskas, the increase in the population of cranes was a result of increased deforestation volumes. Compared to the Soviet times, deforestation areas increased twofold or even threefold; we have more cutting areas, where birds can easily find food.

The largest colonies of cranes – in Sulinkiai

Compared to breeding places, far more important for cranes are gathering places of migrating birds. After the end of breeding places, birds gather into large flocks and live together for a month or two before flying away. They usually choose wetlands where they can spend nights safely. They search for food on the fields and arable land where crops have been harvested.

There are few such places, especially in Western Europe. These are recognized as important bird areas. In Lithuania, thousands of cranes gather in the peat bog of Sulinkiai, Tyruliai swamp, and Žuvintas. In the peat bog of Sulinkiai, one can observe around two and a half thousands of birds. In some years, the number reached three thousand. It is the most significant migrant cranes’ gathering place in Lithuania.

Novaraistis also used to be a significant place of crane gathering, however, lately, the flocks of cranes decreased significantly. Cranes used to come to Novaraistis from the nearby forests. The cranes were attracted by large cultivated fields extending towards Vilkaviškis. Birds used to find food here and felt safe because of high visibility in these large open areas. In recent years, the open areas decreased significantly, the water level rose, and the place became less attractive for migrant cranes. Today, Novaraistis is being managed according to the project prepared by the State Service for Protected Areas. By the March of this year, approximately 60 ha of the territory were cleaned from bushes and needless woody plants, and 30 ha of the area were cleaned from shrubs and reeds.

In the vicinities of Žuvintas, approximately two thousands of migrating cranes were observed last year. It is the highest number of cranes that has been recorded in this place. Žuvintas became attractive for cranes after the protected territories and small islands have been cleaned from unnecessary plants. Moreover, cranes can easily find food here in autumn because of surrounding large arable fields.

Photo by Romualdas Barauskas

The article prepared implementing the project No. VP3-1.4-AM-09-K-01-076 “The Internet Gates for the European Network of Protected Areas Natura 2000” funded by the Regional Development Fund and the State of Lithuania.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 913

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai