Peržiūrėta 1633

Iš žvėrių gyvenimo. Du broliukai danieliukai

Trūksta, oi kaip trūksta mūsų svetainei fotoreportažų... Pradžioje įsivaizdavau, jog visi būsime kūrybiškesni ir labai nesunkiai fotoreportažus „gaminsime“. Juk kiekviena išvyka į gamtą – šūsnis įspūdžių, emocijų, susitikimų su mūsų gamtos draugais, galų gale nuotraukų (kurių gal dažnai meninėmis nepavadinsi, tiesiog gamtos gyvenimo dokumentų), kuo tikriausiai labai norisi pasidalinti su kolegomis. Ko gero, mums visiems kol kas trūksta tik visus patraukiančio „kabliuko“ ir šiek tiek kūrybiškumo.

Šiandien beieškodamas nuotraukų žurnalui iliustruoti pamaniau: o kodėl nepabandžius parodyti kolegoms epizodų iš savo susitikimų su žvėrimis? Juk per pastaruosius metus jų buvo šimtai, kiekvienas savaip įdomus, kupinas tiek įspūdžių, tiek atradimų, žodžiu – gamtos pažinimo džiaugsmo. Iš tų tūkstančių tūkstančių nuotraukų svetainėje sudėta tik mažytė dalis, o juk iš kitų galima parengti kuo įvairiausių pasakojimų.

Taigi, danieliai. Visą vasarą danielių beveik ir nepamatysi: tūno miško tankynėse, mažai klajoja, retokai išeina į atviras vietas. Jie nėra tokie jautrūs ir pastabūs kaip, pavyzdžiui, elniai, tačiau jau velniškai gudrūs. Atrodo kaip velniukai, tai ir gudrūs kaip velniukai. Gali tūnoti kažkur tankmėje – praeisi visai šalia nė nepastebėjęs. Nebėgs, neišsiduos, tiesiog stebės tave ir bandys pergudrauti. Ir tai dažniausiai jam pavyksta. Tačiau štai rudenį, maždaug nuo spalio pradžios, prasideda danielių ruja, tada ir išlenda visi iš savo užkaborių, pasirodo pagaliau. Aišku, nesunku pamatyti danielių ir visą žiemą: trūkstant maisto jie pastoviai lankosi šėryklose, kur konkuruoja su šernais ir stirnomis, nevengia maitintis ir laukuose.

Kiekvienas toks susitikimas su danieliais suteikia daugybę teigiamų emocijų: šie žvėrys grakštūs, judrūs, labai plastiški ir tiesiog spindi emocijomis. Tad kiekvienas susitikimas tai tarsi gyvas pabendravimas su gyvūnais. Štai vienas iš tokių epizodų: pernai rudenį vieną rytą sėlinu mišku. Staiga už posūkio išvystu besiknebinėjančius du jaunus patinėlius. Pritupiu, sustingstu – tik fotoaparatas išduoda: nepaliaujamai „čiaukši“. Danieliai manęs ateinančio nepastebėjo, tačiau išgirdę fotoaparato užraktą sunerimsta, dairosi ir... Na, galiausiai viską pamatysite nuotraukose.


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai