Peržiūrėta 1314

Kovo pasivaikščiojimai (Želtiškiai 2014)

Paskutinis kovo savaitgalis. Kaip dažniausiai būna, jis praleistas Želtiškių miške.

Jau daug kur mėlynuoja žibuoklės, ievų šakelės vis daugiau dengiasi žaluma. Pasižiūrėjau pernykštį fotoreportažą, kurį rašiau 2013-03-24. Kaip viskas skiriasi. Tada viskas buvo po sniegu, stirnos ilgesingai laukė, kada pagaliau nebereikės klampoti po sniegą, briedžiai maitindamiesi vis dar laužė pušų šakeles, nes visa kita slėpėsi po giliu sniego sluoksniu. Apie žibučių fotografavimą tada tik svajojau. O šiemet sniego galima nebent šaldytuve ar Druskininkų arenoje rasti :).

Penktadienio pavakare vos tik atvažiavus į kaimą, užsikabinau ant kaklo fotoaparatą ir nužingsniavau pasižiūrėti, kas naujo miške. Saulės atokaitoje ant žiemą nupjautų beržų kelmų sula mėgaujasi labai daug drugių. Ant kiekvieno kelmo tupi nuo 3 iki 8 drugių, o tokių kelmų daugiau nei dešimt. Einant nuo kelmo prie kelmo iš po kojų kas metrą pakyla dar po kelis drugius, tad jei reikėtų juos visus suskaičiuoti, net neįsivaizduoju kaip :). Didžioji dauguma tai Nypmhalis xanthomelas (raudonjuostės pleštekės), bent jau taip juos įvardijo drugelių žinovai :). Be šių gražuolių, dar mačiau porą karpytūnių, viena kitą dilgėlinuką ir praskrido vienas šeirys. Kol aš keliais šliaužiojau nuo kelmo iki kelmo, mane įdėmiai nužiūrinėjo trys stirnos, kurios, pasirodo, ganėsi kirtavietėje. Jas pastebėjau tik tada, kai buvau piktai aplotas :). Dar šiek tiek pavaikštinėjęs po mišką grįžau namolio. Besėdėdamas prie kūdros pagalvojau, jei jau pavasaris, gal ir karosai nebemiega... Išsitraukiu meškere, iš po akmens ištraukiu pirmą pasitaikiusį slieką (nepasisekė jam) ir užmetu... Na ir ką... kimba :). Pirmas sėkmingai peržiemojęs karosas rankose :). Pagaunu dar kelis, ale visi mažiukai. Didieji, matyt, dar snaudžia. Besėdint ant suolelio virš galvos pradeda mekenti oželis. Prisimenu, kad atsivežiau alaus, kuris labai tinka gerti klausantis mekenimo... :D Taip ir praeina penktadienis.

Šeštadienis ir sekmadienis pasitinka šalnomis. Vėl vaikštinėju mišku, kartais kokią žibuoklę, besislepiančią nuo šalnos nufotografuoju. Šalpusniai irgi lyg saulutės šviečia tarp pernykštės žolės. Randu ir pirmųjų grybų, bet mažai jų, tad palieku augti :). Užtinku pirmą baltažiedę plukę, kurios žiedelis tik, tik skleidžiasi.

Virš galvos girdisi kažkokie keisti garsai. Pasirodo. meilė aplankė ir žvirblines pelėdas :). Smagu, kad miškų kirtimai dar neišvarė jų iš Želtiškių. Grįžtu namolio, pasodinu porą aronijų, tujų ir kaštoną (gyvenant miške juk reikia miško medžius sodinti) :DD. Taip ir vakaras ateina. Gražiai leidžiasi saulė. Ant medlievos šakelės pamatau nakvynei įsitaisiusią musę. Besileidžiančios saulės fone visai gražiai atrodo. Greitai stveriu fotoaparatą, trikojį... Spėju padaryti 4 kadrus ir saulė dingo :). Pasižiūrėjau, kas išėjo. Kažkas panašaus į M. Čepulio strazdą, giedantį mėnulio fone :D, Tai toks eilinis kovo savaitgalis Želtiškiuose. Dabar eilė balandžio savaitgaliui... :)


Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai