Peržiūrėta 3669

Liūdnas elnių rujos akordas

Baigėsi rugsėjis. Baigėsi tauriųjų elnių ruja. Baigėsi, net dorai neprasidėjusi... Patinų buvo, patelės tikriausiai apvaisintos, tačiau reginio nebuvo. Ir prieš 10, ir net prieš 20 metų teko klausytis riaumojančių elnių, tačiau tai buvo ketvirtoji ruja, kurią nuo pirmos iki paskutinės dienos praleidau su fotoaparatu rankose. Ir pati prasčiausia... Nuo rugpjūčio 15–20 iki spalio pirmųjų dienų miške praleidau daugiau nei 20 dienų ir naktų, tad visomis savo kūno ląstelėmis tai pajutau. Dar praeitais ar užpraeitais metais iki spalio vidurio, net iki lapkričio buvo galima girdėti baubiančių elnių, bet kad taip nutiltų dar net spaliui neprasidėjus... Taip, sumurma, subaubia ir dabar, bet tai tik epizodai.

Prieš dešimt ar dvidešimt metų visi, kas daugiau ar mažiau mėgdavo pasiklausyti elnių riaumojimo, sakydavo: rugsėjo viduryje, kada tik šalnos nubalina žemę, ir prasideda – savaitę, dvi miškas tiesiog kunkuliuoja. Elniai nenustodami baubia ir dieną, o ten, kur susirenka daugiau patinų, ir užverda aistros – nė žmogaus nepaiso, vos ne šalin veja. Pastaruosius penkerius metus tokių dalykų jau nebuvo, kaip nebeliko ir rugsėjo šalnų. Kad ir šiemet: per rugsėjį temperatūra naktimis nebuvo nukritusi žemiau 8–9 laipsnių šilumos. Ir tai tik gal pora naktų. Dar taip nebuvo, jog spalio pirmomis dienomis miške ramybės neduotų uodai. Erkių per rugsėjį nuo savo drabužių ar kūno nurinkau dešimtkart daugiau nei per visą pavasarį ir vasarą. Ir meteorologai liudija – vidutinė rugsėjo temperatūra buvo 2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę.

Tačiau gamtoje taip paprasta nebūna. Tikriausiai ne vienas veiksnys lėmė, jog elnių aktyvumas buvo toks prastas. Klimato atšilimas galbūt lemia kažkokius fiziologinius pokyčius, elgsenos kaitą, tačiau, matyt, mažiau ir pačių elnių, mažesnė konkurencija, nebėra reikalo „plyšauti“ kiaurą parą ir konkuruoti dėl patelių. Tose vietose, kur pernai ar užpernai rujojo 5–6 elniai, šiemet tebuvo du, gal trys ir tie patys balso beveik nerodė. Kur laukuose maitintis naktimis susirinkdavo po pusšimtį elnių (patelių, jauniklių, patinų), šiemet tebūdavo tik koks dešimt ar penkiolika, ir tai ne kasnakt. Ateina į laisvą vietą naujas patinas, aplinkiniai sujuda, balsu savo teises, savo teritoriją gina. Tačiau praeina diena dvi didesnio aktyvumo ir vėl viskas aprimsta. Ir tyla. Net ir giliomis naktimis, nusekę paskui į laukus išėjusias maitintis pateles, patinai tarsi vandens į burną prisisėmę tylėjo. Vos vienas kitas apie save balsu paskelbdavo. O juk naktimis laukuose patys didžiausi „koncertai“ visuomet ir vykdavo...

Atrodė, viską žinojau apie rują, puikiai buvau per tuos metus išstudijavęs mišką ir tereikėjo tik to mėnesio elnių aktyvumo... Ir še tau... Gamta nenuspėjama. Belieka laukti kitų metų. Ir tikėtis sėkmės...


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai