Peržiūrėta 1648

Ministerijos eksperimentas

Lietuvos gamtą sunku būtų įsivaizduoti be stirnų. Juo labiau kad jos – vienos gražiausių mūsų krašto žvėrių, kuriais gėrisi ir maži, ir dideli. Be to, neretos. Stirną laisvėje yra matęs turbūt kiekvienas.

Patinka šie žvėrys ir legaliems medžiotojams, ir nelegaliems – brakonieriams. Tiesa, juos labiau traukia tai, kad stirna – vienas dažniausių ir lengviausiai sumedžiojamų laimikių, jos mėsa gardi ir nesunkiai paruošiama. „Gražiausia stirna – puode“, – kartą man aiškino garsus medžiotojas, parašęs nemažai apybraižų apie gamtą. Medžiotojai savo populiariąją teoriją „žmogus privalo reguliuoti žvėrių skaičių“ grindžia tuo, jog stirnos padaro žalos miškams, ypač jaunuolynams.

Kas tiesa, tai tiesa – jos apkandžioja jaunų eglaičių, ąžuoliukų, uosiukų viršūnėles, aplaupo žievę ir apskabo šakeles, o stirninai dar ir aptrina kamienus valydamiesi ir mesdami ragus. Mėgsta stirnos ir įvairias žoles, tarp jų – dobilus, liucernas, tad neretai ganosi ūkininkų pasėliuose, lankosi pamiškių gyventojų soduose.

Aplinkos ministerijos pareigūnai aiškina, kad dėl to ir buvo nuspręsta nuo šių metų stirnų patelių ir jauniklių medžioklės laimikių nebelimituoti.

Kai kurių gamtininkų ir medžiotojų manymu, toks Aplinkos ministerijos sprendimas gali lemti stirnoms liūdną ateitį, juolab kad dėl jų gausumo nuomonės labai skiriasi.

Visą Felikso Žemulio straipsnį skaitykite naujame „Žurnalo apie gamtą“ numeryje.

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai