Peržiūrėta 1916

Susitikimai IV: Prisiminimai iš vasaros ir rudens

1. Baltoji šydabudė (Volvariella hypopithys).

Daug smulkesnė už didžiąją šydabudę, kuri irgi kartais būna balta. Kepurėlės kraštas dantytas, persišviečia. Dėl tikrumo, žinoma, reiktų pasikasti, ar tikrai yra maišo pavidalo skiautėta išnara. Bet pastebėjau kitą ryškų požymį: liečiant šydabudes, ypač lakštelius, atrodo, tarsi liestum labai švelnius gėlės vainiklapius.

2. Baltikas (Tricholoma)?

Nelabai tepanašus į geltonąjį baltiką. Anas daug smulkesnis, su ilgoku geltonu koteliu, o šito kepurėlė labai stambi, kotelis baltas, trumpas ir storas. Užtat  abu skleidžia stiprų sieros kvapą. Tikriausiai irgi nuodingas grybas (nesupainiokite su žalsvuoju baltiku, žaliuoke, kuri tokio pritrenkiančio kvapo neturi, ir jų trama balsvai geltona, o šio trama balta), bet, kaip matote, kažkas skanavo...

3. Žaliuokė (Tricholoma equestre).

Čia tai tikrai žaliuokė. Nuo seniausių laikų laikytas labai vertingu valgomu grybu, bet po kelių mirtino apsinuodijimo atvejų, į ją pradėta žiūrėti su įtarimu. Štai šias nufotografavau, o kitą dieną nuėjęs neberadau – teberenka.

4. Miškinis pievagrybis (Agaricus silvaticum).

Išvaizda nelabai patraukli, bet tai labai vertingas grybas. Lakšteliai blyškiai rausvi arba tamsiai rudi. Kotelis su didoku žiedu.

5. Dvokiančioji šalmabudė (Mycena pura f. pura).

Reta patraukli rožinė spalva, bet nemalonus kvapas išduoda – nuodingas grybas.

6. Amiantinė šlakabudė (Cystoderma amianthinum).

Kepurėlė su nežymiu, tamsesniu gūbreliu. Vienas ryškesnių bruožų – skiautėtas kraštas. Vienas iš gražesnių mažųjų grybukų (aukštis – 3–5 cm).


Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai