Peržiūrėta 1670

Susitikimas su briedžiais Baltarusijos žemėje...

Ištark žodį „briedis“ ir į tą pasakymą sureaguos ne tik suaugęs, bet ir vaikas, o ką jau kalbėti apie gamtininką fotografą, kuriam pamatyti, o ir nufotografuoti briedį būtų lyg didžiausia Dievo dovana...

Jau daug kartų svetainėje NATUREPHOTO.lt buvo matomos šio miškų karaliaus nuotraukos, daug kartų ir „Žurnale apie gamtą“ buvo skaityti straipsniai apie šį gražios karūnos savininką, todėl, Kęstučiui Čepėnui pasiūlius, vedini vieno gražaus tikslo – susitikti su briedžiais, jau antrą kartą artėjant savaitgaliui išsiruošėme į Baltarusijos žemę... Pažiūrėjus į žemėlapį, atrodo, ranką paduot, ir mes svečioje šalyje, bet... Pasienio muitinės ir gražaus vaizdinio nežadantis lietumi besitaškantis oras mums apsunkino kelionę.

Bet juk rytas visada protingesnis už vakarą. Žinodami šią liaudies patarlę tikėjome, kad gal ryte ir nenusišypsos saulutė, bet oras bus geresnis ir mes susitiksime su briedžiais.

7.30 val. vietos laiku jau švito, o mes gėrėme kavą ir skubėjome važiuoti į laukus, kur tokiu metu išėję iš krūmynų, miškų žaliena maitinasi briedžiai. Nors lauke... lyja. Lyja ar sninga, giedra ar stūgauja žvarbus vėjas – žvėrys gerai jaučiasi tik būdami sotūs, todėl ir važiuojame lietaus lašų pripildytais duobėtais keliais į ten, kur kartkartėmis buvo stebėti briedžiai. „Ar matėt?!“ – staigiai pristabdo automobilį Kęstutis. Sužiūrome į tą pusę, įtempėme visą dėmesį, bet... „O man užtenka tik nužvelgti pamiškę ir arba pamatau, arba jų nėra“, – pamatęs Romualdą ir mane sunerimusius ramiai pasakė Kęstutis. Tąkart briedis rupšnojo žolynus vos tik išžengęs iš krūmynų. Pilkai rudos krūmų šakos, tarsi pagal susitarimą, slėpė panašios spalvos briedį, todėl jį pamatyti ne kiekvienam buvo lemta. Ilgai važinėjome keliais, kuriuos lydėjo žiemkenčių ir rapsų laukai. Bet briedžių nebuvo. Staiga važiuojant keliu, kurio vienoje pusėje užstoti krūmynų augo rapsai, o kitoje – už krūmynų nuokalnėje tvyrojo sausomis nurudavusiomis viksvomis „pasipuošusi“ pelkė, iššoko porelė stirnų, o įkandin jų – briedė ir briedžiukas! Netikėta, nelaukta, bet emocijos sukeltos. Stebime, kaip briedė dideliais šuoliais brenda per vandenį, šiurkščias viksvas ir pasileidžia per nedidelį lauką į krūmynus. Tai bent vaizdelis! Tik gaila, oras apniukęs ir nesiliauja lietus...

Vakare gal kiek ir pavargę, bet kupini įspūdžių suskaičiuojame – matėme 15 briedžių. Daug! Perdien nedidelėje teritorijoje tiek pamatyti mūsų krašte nėra paprasta. O čia matėme. Tik... Kęstučiui prisiminus, kad prieš du mėnesius, prieš mėnesį per dvi paras yra pamatęs ir suskaičiavęs iki 80 briedžių, tai mūsų šį kartą pamatytų yra tik maža dalis. Kodėl? Kur dingo briedžiai?

Rytojaus dienai meteorologai pranašauja sniegą. Gal ryt pamatysime daugiau briedžių? Su tokiu dideliu noru laukiame rytojaus dienos. O ką žadėjo, tą ir ištęsėjo: ryte, mums išvažiuojant iš sodybos, krito šlapdriba, o kuo toliau, tuo labiau ji virto į tikrą sniegą. Baltumu išsipuošė laukai. Krūmų ir medžių šakelės apsitaisė sniego marškiniais. Važiuojame keliu ir dairomės – gal kur pamatysime besiganančius briedžius... „Pažiūrėkit, grožis!“ – net ir vairuodamas automobilį Kęstutis pirmasis pamato ant kalvelės besiganančius du – patelę ir jauniklį – briedžius. Sniegas drebia „kaip sau“. Todėl Romualdas drastiškai paklausia: „Gal pavyktų arčiau prie jų prieiti?“, o nesulaukęs jokio atsakymo išlipa iš mašinos bei palengva kopia į kalvelę briedžių link. Pritupia, fotografuoja, atsistoja ir žingsnis po žingsnio artėja jų link. Dar keli žingsniai, dar keli fotoaparato užrakto paspaudimai ir... Briedžiai lengva žingine pasileidžia tolyn per lauką... Gera pradžia – pusė darbo, tačiau išvažinėję visus žinomus ir jau ne kartą pravažiuotus kelius suskaičiuojame – matėme tik... 6 briedžius. Briedžių nėra. Kur jie? Sninga, gal artinasi ir šaltis. Briedžiai pasitraukia į miškus, į žiemos ganyklas.

Tikime, kad susitiksime kitąmet...


Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai