Peržiūrėta 2147

Valkatavimo sezono atidarymas

Šiam žiemos sezonui nesiruošiu statyti kokios nors rimtos slėptuvės, namelio, paukščių šėryklos. Bastysiuos po Lietuvą ir bandysiu laimę kuo įvairesnėse vietose. Man nepatinka, kai negali būt lankstus, pasirinkti vis kitokį foną, šviesos kryptį, kitokią aplinką. Aišku, dėl to bus daug didesnė rizika, kad pagausiu mažiau. Bet rizikuot yra dėl ko – dėl įvairovės, dėl naujų iššūkių, dėl naujų galimybių, dėl naujų nusivylimų ir dar didesnių džiaugsmų sėkmės atveju.

Taigi „valkatavimo sezoną“ pradėjau Tauragės rajone. Šį rudenį viena žymi ornitologė parodė nuostabią vietą (ačiū jai už tai!), kur laikosi krūvos įvairių paukščių. Pirma fotosesija baigėsi nelabai sėkmingai. Vos išdėliojau masalą (nedidelius mėsos gabaliukus) atskrido krankliai ir šarkos ir lygiai per 15 minunčių 46 sekundes išnešiojo viską iki paskutinio kąsnio, o mano fotosesija baigėsi net neprasidėjusi.

Beveik po mėnesio, pagaliau sulaukęs geros orų prognozės (meteo.lt vėl grybauja, dabar orus stebiu per yr.no), pasiruošiau ir šį kartą vėl atvykau ten pat. Dar sutemus nusitempiau visą įrangą iki vietos. Pasistačiau slėptuvę ir užmaskavau šiaudais. Kiek toliau nuo masalo įkasiau pagalį paukščiams nutūpti. Masalas – jaučio uodega ir mašinos partrenktas usūrinis šuo.  Ir... 6 valandos laukimo tuščiai. Buvo krankliai, bet praskrido, pakranksėjo ir nieko. Po 7 valandų gulėjimo nusprendžiau, kad jau laikas „vyniot meškeres“, bet išgirdau šarkas. Va tada ir prasidėjo veiksmas. Šarkų susirinko apie 10, paskui jas nusileido ir krankliai. O po to vienas suopis, kurį nuginė kitas. Pastarasis buvo agresyvus ir vaikė kranklius ir šarkas, o po to rijo, rijo ir rijo... Net kai saulė dingo ir aš išlindau, suopis net nežadėjo niekur bėgt, tik mirksėjo nesuprasdamas, iš kur tas dvikojis. Ir tik kai priėjau arčiau – nuskrido.

Kitas rytas buvo dar nuostabesnis – šalna, nė debesėlio. Prisiartinus prie slėptuvės jau  krūmuose girdėjosi šarkų krenkštimas ir cypčiojimas. Vos atsiguliau šarkos – puolė prie masalo, paskui jas atlėkė varnų būrys, krankliai ir suopiai. Suopių tą rytą buvo gal 5 skirtingi. Bet vakarykštis laikėsi ilgiausiai ir išbuvo beveik visą dieną. Atskrido ir tūbuotasis suopis, bet tupėjo kiek tolėliau ir nedrįso artintis. Buvo pasirodžiusi ir lapė, bet vėlgi arti nėjo. Suplukęs fotoaparato nepaleidau iki pat pietų. O po to paukščiai išsilakstė išskyrus tą vieną vakarykštį „apžorą“, kurį vėl saulei nusileidus teko pavyti šalin.

16 valandų slėptuvėj neprailgo, buvo smagu stebėti paukščių elgesio ypatumus. Ir noriu pasidalyti keliomis visai nelapkritiškomis nuotraukomis.


Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 913

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai