Komentarai 1

Gegužė – elnių jauniklių metas

Pavasaris ir vasaros pradžia gamtoje – jauniklių metas. Iš milijonų, milijardų kiaušinėlių, kokonų, lėliukių, ikrelių ritasi vabzdžiai, vorai, erkės, varliagyviai ir ropliai. Iš milijonų stropiai šildomų kiaušinių skyla maži bejėgiai paukščiukai. Po vieną, po du ar keliese pasaulį išvysta žinduolių jaunikliai. Iš mūsų miškų kanopinių žvėrių pirmieji vaikus veda šernai, kartais jau vasario pabaigoje, bet dažniausiai kovą ir balandį. Balandį pasirodo briedžių jaunikliai. Gegužė priklauso elniams, o stirnų ir danielių jaunikliai vedami birželį. Tūkstančius valandų praleidžiant miške, gamta tarsi atsidėkodama kartais suteikia galimybę…

Komentarai 9

Apie pavasarišką vasarį

Žadintuvas 4:40, „raudonas bulius“ – ir už pusantros valandos krypuoju visiškoje tamsoje per snaudžiantį mišką į palaukę. Ateinu vos per anksti – šiaurinėje pusėje dangus tik pradeda mėlynuoti. Atsisėdu miško pakraštyje, kad kuo plačiau matyčiau. Laukiu, kol prašvis. Rytuose pasipila banalus kruvinas raudonis, o va priešingoje pusėje rytas į purviną tamsų dangaus mėlį pradeda pilti šviesesnius žydrus tonus, po to lyg įgudęs barmenas švelniai įleidžia purpuro, kuris nesimaišydamas sugula gražiais sluoksniais. Bet visą tą idilę sudarko kažkokio skubančio easyrainierjeto palikta dviguba pilka juosta. Po gero pusvalandžio jau galiu įžiūrėti,…

Komentarai 4

Elnias – miško dvasia

Galite su manim nesutikti, tačiau manau, jog taurųjį elnią reikėtų laikyti miško žvėrių jautrumo etalonu. Ilgio matas – 1 metras, svorio – 1 kilogramas, žvėriško jautrumo – 1 elnias. Stirna? Jaukus, patiklus, žmogaus kaimynystės nevengiantis žvėrelis. Labai greitai pajunta draugišką jos atžvilgiu aplinką ir gali net žmogaus kieme lankytis. Tačiau jei matote, kad stirnos, pamačiusios jūsų automobilį, sprunka – žinokit, kad čia kažkas kartkartėmis su šautuvėliu pro mašinos langą pasisukinėja. Gal briedis? Prieš porą dešimtmečių, kada briedžių buvo kur kas daugiau nei šiandien, jį pamatyti buvo lengviau nei kiškį ar lapę. Dabar beišlikę…

Komentarai 9

Neereliai

Kažkaip su manim visada taip išeina: suplanuoju kokią nors fotosesiją, o baigiasi viskas velniai žino kur... Taip ir dabar – prasidėjo viskas nuo seniai planuotos erelių fotosesijos Raseiniuose, o baigėsi Panevėžio rajone, Naujamiesčio girininkijoje, raguotų keturkojų draugijoje. Ereliams sutrukdė atvažiavę miško kirst miškininkai. O tada prisiminiau, jog ne per seniausiai pavežėjau vieną moterį iki Vilniaus ir ji man papasakojo, jog turi pažįstamą miškininką Panevėžio rajono miškuose (visai šalia Romualdo parapijos). Taigis pora skambučių – ir jau per pietus man veda ekskursiją prie erelių, kranklių, stirnų bei danielių lankomų vietų. Pasirinkau…

Komentarai 4

Iš žvėrių gyvenimo. Gruodis

Nežinau, kaip Jūs, mieli kolegos, tačiau aš žvėriškai laukiu sniego... Negana to, kad ruduo visais fotografavimo atžvilgiais buvo nevykęs, dar ir žiema neateina. Gal net iš viso neateis. Nuolat seku tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes prognozes. Jau, žiūrėk, už savaitės, už dviejų žadamos šalnos. Ir taip nuo pat rugsėjo. O šalnų kaip nėra, taip nėra. Per visą tą laiką nuo vasaros gal tik dvi temačiau. Ir tai tik vos vos pašaleno. Sprendžiant iš įvairių prognozių, žiemos nesulauksime. Na, nebent kokį kovo mėnesį. O dabar telieka laukti bent dienai dviem iškritusio sniegelio. Žvėrys, aišku, tokiu oru nesiskundžia. Nesunku maisto susirasti, šonai…

Komentarai 2

Iš žvėrių gyvenimo. Lapkritis

Paskutinis rudens mėnuo. Pats niūriausias, pats tamsiausias, pats liūdniausias. Ne tik žmonėms, bet ir žvėrims. Miškas, visą vasarą teikęs prieglobstį ir maistą, darosi nebemielas. Krinta paskutiniai lapai, atsiveria didžiulės erdvės. Ne taip paprasta pasislėpti miške. O ir maisto vis mąžta ir mąžta. Dar gerai, kad ilgos naktys. Užtenka laiko paklajoti, maisto tolėliau nuo miško susirasti, o kartu ir pailsėti. Šviesiu paros metu tenka būti akyliems. Žvėrys pradeda reaguoti į kiekvieną trakštelėjimą, mašinos ūžesį, žmonių balsus. O jų, kaip nė vienu metų laiku, tikrai daug. Intensyviai kertamos biržės, malkaujama. O svarbiausia – prasidėjo…

Komentarai 2

Atėjo ruduo

Pamažu pamažu atėjo pats blogiausias metų laikas. Gamtos fotografams ypač: niūru, darganota, tamsu. Kaip tuos du–tris mėnesius reiks pratraukti... Net vasarą ar pavasarį iš dešimties susitikimų su žvėrimis kokie aštuoni būna nesėkmingi: objektas per toli, aplinka bloga, nėra išraiškos, prasta kompozicija, o dažniausiai per tamsu – juk žvėrys aktyvūs daugiausia tamsiu paros metu. Tai šiuo metų laiku nesėkmingi jau bus visi dešimt atvejų: per tamsu, per tamsu, per tamsu. Stebiu išėjusius pasimaitinti į laukus elnius. Aštuoniolikta valanda vakaro. Akims šviesos dar pakankamai, tačiau fotoaparatui jau ne. Būtų giedra, saulė (ką reikia jau pamiršti)…

Komentarai 3

Liūdnas elnių rujos akordas

Baigėsi rugsėjis. Baigėsi tauriųjų elnių ruja. Baigėsi, net dorai neprasidėjusi... Patinų buvo, patelės tikriausiai apvaisintos, tačiau reginio nebuvo. Ir prieš 10, ir net prieš 20 metų teko klausytis riaumojančių elnių, tačiau tai buvo ketvirtoji ruja, kurią nuo pirmos iki paskutinės dienos praleidau su fotoaparatu rankose. Ir pati prasčiausia... Nuo rugpjūčio 15–20 iki spalio pirmųjų dienų miške praleidau daugiau nei 20 dienų ir naktų, tad visomis savo kūno ląstelėmis tai pajutau. Dar praeitais ar užpraeitais metais iki spalio vidurio, net iki lapkričio buvo galima girdėti baubiančių elnių, bet kad taip nutiltų dar net spaliui neprasidėjus...…

Komentarai 0

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 911

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai