Komentarai 0

Komentarai 0

Komentarai 0

Komentarai 0

Komentarai 1

Gervės – ūkininkų laukų siaubūnai

Tikrai nieko asmeniško. Asmeniškai nepažįstu nė vieno stambaus ūkininko, negyvenu jų godomis ir rūpesčiais. Tik daug matau ir girdžiu. Matau, kaip metai iš metų modernėja jų technika, kaip dėl naudojamos chemijos iš laukų nyksta ūkininkams nepageidaujami augalai, kaip po barstymo likusios trąšos be sąžinės graužaties išpilamos galulaukėse ar tiesiog į melioracijos griovius, kaip nyksta pakelėse ar pagrioviose, galulaukėse gražiai žaliavę medžių ir krūmų guotai, kaip iš…

Komentarai 0

30 minučių iš paprastosios medšarkės gyvenimo

  Apie paprastąją medšarkę (Lanius collurio)2013-08-14, 18:20–18:50 Galima sakyti: kam trukdai, lendi į jos valdas? Tos valdos – Karoliniškių draustinio prieigos, kažkada čia ir buvo jo teritorija, bet pristatė SOS vaikų kaimo namukų, dar kotedžų su Zuoko palaiminimu vietoj pradėjusio čia klestėti jauno beržynėlio, iškirtę, priveisė, tad jos valdos – tai skersai išilgai perpučiamos įvairiausių trikdžių. Aš nebuvau įkyrus, o ir ji, pripratusi prie trikdžių, labiau manimi…

Komentarai 1

Gulbės giesmininkės

Vieversio dieną išlėkiau po apylinkes pasižvalgyt (Vilniaus raj.). Nors vieversio nesutikau, bet nudžiugau pamatęs gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus). Suskaičiavau 21 individą, bet dėl reljefo ypatybių (daubos) galėjau visų ir nematyti. Kokybė ne kažin kokia, bet dokumentikai pridedu trumpą filmuotą medžiagą ir keletą nuotraukų.

Komentarai 12

Su artėjančiom šventėm!

Jau kelios dienos suku galva, kaip čia Jus įdomiau pasveikinti su tom šventėm, kurios tuoj ateis, prašvilps ir vėl paliks mus jų laukti. Kuičiausi po savo varganą šių metų archyvą - nieko originalaus nesugalvojau, nors papasakoti turėčiau ką. Danijoj dienos šviesos čia nemačiau jau apie du mėnesius. Kieme galima laisvai čiuožinėti bet ne sniegu, o pliurze žolėje. Trumpai tariant – tešlynas ir tamsa. Valio, nuotaikos visai tai negadina. Taigi ir fotoaparato rankose neturėjau lygiai…

Komentarai 1

Musinukės lizdelis

Štai kokį lizdelį TV antenos laiduose susuko pilkoji musinukė. Tikslią vietą ant pastato pažymėjau raudonu kvadratu. Teko stebėti prieš kelerius metus ir tik dabar atradau savo fotoarchyvuose. Nenorėjau sparnuočio trukdyt, skubėjau, tai nuotraukos ne pačios geriausios kokybės. Kadangi sodyboje buvau tik kelias dienas, tai šios dėties likimo nežinau.

Komentarai 0

Komentarai 5

Kelios akimirkos iš kazachų žemės

Daugelis turbūt žinot, kad kai kurie žmonės (dėl laiko stokos vardų neminėsim) sugalvojo atsikratyti manimi (kad nebaidyčiau danielių, bo elnius sėkmingai išbaidžiau) ir išsiųsti „pa dalshe“ – į Kazachstaną. Kaip tarė, taip padarė. Galbūt tikėjosi, kad negrįšiu, ale jei jau M. Kavaliauskas skandino nepaskandino, tai iš 2 savaičių tremties pas Kazachstano žvėris Čepuliui buvo daug lengviau parsirasti. Taigis pabuvojau skirtingose vietose, prisižiūrėjau ir prisiragavau visokių…

Komentarai 5

Tulžio žvejybos ypatumai

Čia sudėjau kelių rytų fotosesijos rezultatus. Daug naujo sužinojau apie tulžius ir daug džiaugsmo apturėjau. Toliau skaitykite po nuotraukomis.

Komentarai 12

1 metai 1 mėnuo ir 28 dienos

Prieš tiek laiko pasakojau apie nuotykius iš Danijos viršūnės. Pažadėjau iki kito karto, tai jaučiuosi skolinga. Oras nebuvo draugiškas, bet kartais reikia prisitaikyti prie sąlygų, kai patenki šen ar ten. Taigi, šį kartą taip ir buvo. Šiaurės jūra niekada nebūna nei draugiška, nei rami. Čia, šiauriausiame Danijos taške, Skagen, šviesa ypatinga. Niekas kol kas nepaaiškino kodėl, bet viskas keičiasi taip greitai, kiek užtenka laiko pasakyti – besikiškekopūsteliaudamas. Vieną…

Komentarai 0

Komentarai 6

Pasimatymas su didžiuoju baltuoju garniu

Mieli gamtos bičiuliai, turbūt mes, marijampoliečiai, baigiam Jums įsikyrėt su mūsų Šešupę pamilusiu didžiuoju baltuoju garniu. Bet kiek nepakartojamų akimirkų jis man, ir ne tik... suteikė! Dabar jau daug kas pažins šį mus aplankiusį svečią. Dauguma žmonių jį palaikė gerve. Kiti tiesiog prieidavo prie manęs ir pasidomėdavo, koks čia gražuolis Šešupės vandenyse žvejoja. Ir tik vienas senolis buvo užsispyręs ir laikėsi savo nuomonės. Kai bandžiau jam paaiškinti, pasijuokė iš…

Komentarai 9

Pusdienis su gandrais

Į paukščių pasaulį mane kažkada atvedė gandrai. Jie man parodė, kokį stebuklą padarė gamta sukurdama paukščius. Dėl to manau, kad bus teisinga, jei mano pirmasis reportažas bus apie gandrus. Praeitą penktadienį, liepos 18, susiruošiau į kaimą „ant gandrų“. Iš tiesų tuo džiaugiausi, nes gandrų stebėjimas man visada ramybė, poilsis, teigiamos emocijos. Kaime kas savaitę užmetu akį į visus ten žinomus lizdus, bet lizdui, prie kurio ruošiausi eiti, skiriu daugiau dėmesio.…

Komentarai 7

Gaidžių balos Eurovizija

Tuo metu, kai visa Lietuva šlavė rimkimaximas, kad būtų ką insipilt ir insimest skrandin bežiūrint vieną iš svarbiausių įvykių Europoje (po krepšinio ir po popiežiaus kalbos), aš susipakavęs įrangą skuodžiau Dzūkijos linkui. Tuo metu, kai visi jau vakarieniavo, aš gulėjau baloj merkiamas lietaus ir fotografavau vienintelį paukštį, palaikantį man kompaniją (paukščių buvo daugiau, bet anie palaikė kompaniją vienas kitam). Tuo metu, kai visi įsijungė savo transliacijos priemones ir…

Komentarai 5

Gervių „santabarbaros“

Beveik keturias paras praleidau fotografuodamas gerves, tai dar dabar ausyse spengia nuo jų klykavimo. Bet apie viską iš pradžių. Man parodė prie didelės kirtavietės prisišliejusią labai gražią pelkutę. Tai – gervių pamėgta vieta. Pirmą kartą ten bandžiau prislinkti naktį. Nedarykit šito nepasitarę su gydytoju ar vaistininku, ar bent jau su manimi. Gervės labai jautriai miega ir bet koks triukšmas gali jas išgąsdinti (pasirodo, tai netiesa, bet tuo metu aš buvau tuo įsitikinęs).…

Komentarai 20

Ledynmetis

Pabudau nuo žadintuvo garso, tik šį kartą 2:30. 1.5 valandos kelio – ir jau kraunu mantą ant šerkšnu aptrauktos žolės Rusnės saloje, prie Uostadvario. Ant galvos prožektorius, ant pečių 33 kg kuprinė (specialiai pasisvėriau, kad žinočiau, kokias kančias kenčiu). Traktorių išmaltais keliukais pūškuoju 3 km link savo tikslo – salų prie Atmatos žiočių. Čia jau einu antrą kartą šį pavasarį. Pirmasis buvo nesėkmingas – įsivaizduojat, atpūškuojat tokį kelią su tokiu svoriu…

Komentarai 10

Valkatavimo sezono atidarymas

Šiam žiemos sezonui nesiruošiu statyti kokios nors rimtos slėptuvės, namelio, paukščių šėryklos. Bastysiuos po Lietuvą ir bandysiu laimę kuo įvairesnėse vietose. Man nepatinka, kai negali būt lankstus, pasirinkti vis kitokį foną, šviesos kryptį, kitokią aplinką. Aišku, dėl to bus daug didesnė rizika, kad pagausiu mažiau. Bet rizikuot yra dėl ko – dėl įvairovės, dėl naujų iššūkių, dėl naujų galimybių, dėl naujų nusivylimų ir dar didesnių džiaugsmų sėkmės…

Komentarai 0

Kaimynė

Pas mus kaime kaimynė atsivedė jauniklių virš tvarto durų. Stengėmes kuo mažiau trikdyti. Taigi kartkartėm stebėdavau jaunikliukus, kaip jie auga ir atrodo, kol pagaliau išmoko skraidyti :).

Komentarai 7

Grenen, 57° 44′ 40″ N, 10° 38′ 53″ Ø

Žadėjau jumi papasakoti apie žuvėdras ir kodėl tik maža dalis jų tilpo į kadrą. Praėjusią savaitę pasitaikė proga aplankyti Skagen Danijoje, mieste nebuvau 16 metų nuo pirmo apsilankymo. Nuo namų man 4 valandos kelio automobiliu, taigi ne kasdien susiruošiu ten. Vasaros metu tai turistų užgultas miestas. Gamta čia labai skiriasi nuo likusios Danijos. Čia kopos, augalija prisitaikiusi prie stiprių vėjų nuo Šiaurės jūros, plynės apaugusios viržiais ir t.t. Šias apylinkes daugelis…

Komentarai 9

Kaip nesušlapti

Taigi žadėtasis fotoreportažas apie tai, kaip nesušlapti. 1. Jei norit nesušlapti, nesiartinkit prie vandens... O jei kiek rimčiau, tai ne vienas mūsų esame susidūrę su ta problema, kai norime nufotografuoti gyvūnus prie vandens, vandenyje, kokiam nors pelkyne ar tešlyne, o prieiti arčiau negalime. Kai gilu, galima naudoti plūduriuojančią slėptuvę. O kai gylis vos 10–15 cm? Žinoma, galima atsisėsti ant kėdutės pasistačius palapinę, bet fotografavimo kampas jau bus nebe tas. O kaip…

Komentarai 4

Ausuotieji kragai (papildyta)

Per Jonines teko pasiirstyti valtele po Aukštadvario ežerus. Valtis plastmasinė, aerodinaminėmis savybėmis primena kartono dėžę, bet juk šventės ne vien iš alaus gėrimo susideda :). Taigi pasirišau ilgesne virvele aparatą (jei kas – bent kortelė liks) ir išplaukiau į vandenis plačiuosius. Toks vaizdas, kad ežere gyvena tik ausuotieji kragai... Vien tik poroje ežerėlių gal 6 šeimos su jaunikliais sukinėjosi. Laikas – pats vidurdienis, dangus giedras, saulė spigina... Po kurio laiko…

Komentarai 0

Upinis kirlikas

Fotoreportažas nuo balos :).

Komentarai 0

Komentarai 0

Baltaskruostės berniklės

Seniai norėjau pafotografuoti didžiulius migruojančių paukščių pulkus. Bet... gyvenimas – dalykas sudėtingas, ir kartais tai, kas tiesiog po nosimi, kažkaip praslysta. Kasmet vos išėjus įšalui man tikras darbymetis – miškasodis, o kai jis baigiasi, tai baigiasi ir pavasarinė migracija. Šiais metais rimtai nusprendžiau pavogti vieną savaitgalį ir kaip nors pasiekti pamario krašto užliejamas pievas... Jau iš patyrusių kolegų vertas dėmesio vietas išklausinėjau. Bet neprireikė,…

Komentarai 9

Lapedukai

Per gerus metus pavyko susirinkti didžiąją dalį kragų nuotraukų. Trūksta dar dviejų rūšių, tų, kurios rečiausios čia: raguotojo ir Podilymbus podiceps (neturiu lietuviško atitikmens). Pavadinimas lapedukai dėl to, kad daniškai kragai vadinami lappedykker, skaitant greitai ir sulietuvinant išeina lapedukai. Jau sugrįžo visi ir šiemet, pavasaris kaip ir visur – vėluoja, tai puotos ir išdykavimai prasideda tik dabar. Neseniai ledai iš savo gniaužtų paleido tvenkinius ir ežerus.…

Komentarai 4

Pažintis su pelėdomis

Taip sutapo, kad įsigijęs sodybą, tų pačių metų žiemą perskaičiau laikraštyje, jog į miestą priklydo ir susižeidė uralinė pelėda.Ten dar buvo parašyta, kad jos beveik neturi ir lizdaviečių. „Paguglinęs“ internete ir pasidomėjęs, kas tai per paukštis, iš karto supratau, kad turiu padėti tokiam didingam paukščiui. Netrukus buvo sukalti ir įkelti pirmieji inkilai. Beliko laukti pavasario ir stebėti situaciją. Inkilai buvo netoli namo, todėl galėjau su žiūronais stebėti…

Komentarai 14

Kovo pasivaikščiojimai (vis dar žiema)

Tradicinis savaitgalis Želtiškių kaime. Jau ir lygiadienis praėjo, o pavasario ženklų – didelis NULIS... Sniego danga storiausia, ledas ant tvenkinuko pusmetrinis, net karosai neišlaikė tokio išbandymo ir vienas kitas iškyla pilvais į viršų :(. Miške ir tylu. Jokio pavasarinio paukščių čiulbėjimo. Kur ne kur prašuoliuoja liūdna stirna. Ne visos sulauks šilumos, oi ne visos. Bent jau viena tai tikrai ne, nes iš jos tik kanopos likusios... :(. Na, bet yra ir kažkiek linksmesnių dalykų.…

Komentarai 7

Po Buktos mišką

Seniai bevaikščiojau su fotoaparatu po mišką, tam skyręs visą dieną. Geriau pagalvojus, niekad ir nebuvau skyręs tam daugiau nei keletą valandų... Tad kovo 16-osios šeštadienio rytą užsimečiau fotokuprinę ant peties ir patraukiau pasivaikščiot. Pūtė gan stiprus vėjas, gnaibė šaltukas, tad kuo greičiau pasukau į miško gilumą. Jokio užsibrėžto plano neturėjau. Taip ir bridau žvėrių takais, vis neprarasdamas vilties pamatyti ką nors įdomesnio. Nors pėdsakų ir žvėrių buvimo…

Komentarai 15

Balinės pelėdos

Pažadėjau keliems vyrukams įkelti fotoreportažą, apie tai kaip „lengva“ fotografuoti užsienyje :). Čia, toj šalies dalyje, kurioje gyvenu, paukščių reikia su prožektoriais ieškoti arba tikėtis reto stebuklo, kad atskris. Visą likusį laiką reikia ieškoti, važinėti ir plakti pėsčiomis įvairius landšaftus. Gerumas tas, kad čia tiek televizija, tiek įvairūs kiti šaltiniai dažnai praneša apie retus gamtos fenomenus arba paukščių invazijas. Šį kartą – balinės pelėdos užlėkė…

Komentarai 5

Paukščių maudynės

Ne tik žmonės karštomis vasaros dienomis traukia atsigaivinti prie vandens telkinių, bet ir paukščiai. Labai daug triūsdami ir augindami savo vaikus, trumpom akimirkom jie  atskrenda atsigerti ir nusimaudyti prie mažų vandens telkinėlių. Po trumpo vasaros lietaus ne kartą yra tekę stebėti ant kelio susidariusiose  balutėse besimaudančius paukščius.

Komentarai 3

Medšarkės meniu

Besėdint slėptuvėj ir belaukiant didžiųjų plėšrūnų, dažniausai kurie net nepasirodo, tenka džiaugtis mažaisiais plėšrūnais.Vienas iš jų – paprastoji medšarkė. Rugpjūčio mėnesį gerą pusdienį stebėjau, kuo minta šie gražūs paukščiai.

Komentarai 6

Nykštukų spąstai

Vaikščiodamas sodybos pakraščiu, jauname kaštone pastebėjau bruzdesį. Kažkas įnirtingai plakėsi viršūnėje. Per fotoieškiklį pamačiau, jog tai nykštukas, tik niekaip nesupratau, kodėl jis tupi vienoje vietoje ir negali pajudėt. Kartkartėm suplaka sparneliais, snapuku bando sparną pešioti, bet iš vietos nejuda. Papurčiau medelį, bet nykštukas niekur nenuskrido. Supratau, kad mažylio sparnas prilipo prie lipnaus kaštono pumpuro ir, būdamas tokio menko svorio, nykštukas niekaip…

Komentarai 1

Genių likimas – miškininkų rankose

Geninių paukščių pasaulyje daugiau kaip 380 rūšių, Lietuvoje – 10. Šešios iš jų – pilkoji ir juodoji meletos, vidutinis margasis, sirinis margasis, baltnugaris ir tripirštis geniai – Europoje yra retos ir įrašytos į ES Paukščių direktyvos I priedą. Išskyrus juodąją meletą, šios rūšys retos ir mūsų šalyje. Geniniai – miško paukščiai, todėl jų išlikimas yra miškininkų ir miško savininkų rankose. Natūralių medynų gyventojai Geniniai paukščiai dažniausiai gyvena brandžiuose medynuose ir yra laikomi natūralių medynų indikatorinėmis rūšimis. „Beveik visi Lietuvoje aptinkami geniai yra natūralių miškų gyventojai. Vidutinis…

Komentarai 13

Pas gerves su apatiniais

Senokai prašvito. Saulė bando prasibrauti pro debesų tumulus ir kur ne kur jai tai pavyksta. Paklydęs spindulys užkliudo žvilgantį voratinklį, rasotas padžiūvusias nendres ir jau gelstančius berželius. Iš šlapio nendryno durpyne išlenda žmogysta. Susivėlusi, purvina, velniai žino kokios spalvos striuke. Didžiulėje kuprinėje skersai paguldytas trikojis laužo ir lenkia šakeles, rankose saugiai guli fotoaparatas plius 500 mm. Į akis krenta tai, kad žmogysta tokiu metų laiku tik su apatiniais…

Komentarai 7

Popietė paplūdimyje

Šį pavasarį, gegužės mėnesį, nuobodžiai pilką popietę buvau paplūdimyje (Danijoje, kur ir gyvenu) ir užmačiau genį, kruopščiai ir intensyviai slepiantį kažką įdomaus nuvirtusio medžio kamiene. Ir jį kažkas labai intensyviai puolinėjo iš oro, aš plika akimi nesugebėjau pastebėti, kas tai, kaip viskas vyko greitai, teko „šauti“ kadrus nuo peties, kaip sakoma, ir žiūrėti fotoaparato ekrane. Kai supratau, kas įvyko, buvau pakraupusi. Iki šiol nežinojau, kad geniai yra tokie…

Komentarai 4

Liūdna kielės dalia

Kielė susikrovė lizdą gale tiltuko, vamzdyje.  Pavasarį gal ten buvo ramu, bet vėliau beveik nuolat būna žmonių. Kartais būriai maudosi, šokinėja nuo tilto. Kai nebūna besimaudančių, prisėda žvejai... ir iki šiol vamzdyje guli trys kiaušiniai :( Kielytė nuolat sukiojasi aplink, bando tūpti tai viename tilto gale, tai kitame. Kartais į lizdą neša sugautas museles. Labai liūdna stebėti. Primena animacinį filmuką apie pingvinus ir akmenį vietoj kiaušinio. Labiausia neramu, kad ji dėl…

Komentarai 3

Nenusisekę priešpiečiai

Taigi rytas po sunkios žaibuotos nakties. Dėl to, kad išvažiavau iš Karklės, sąžinė jau nustojo graužt (beveik). Oras pasitaisė, su juo – ir nuotaika. Pavyko padaryti kelis įdomesnius kadrus. Jau ruošiausi lįst lauk, nes ėjo 7 valanda slėptuvėje, vartantis vandenyje su 5 nusiminusiomis siurbelėmis (bridkelnės neįkandamos), kai dėmesį patraukė įkyrus pypsėjimas. Pamačiau rudagalvio kiro jauniklį, maldaujantį maisto iš tėvo (gal motinos). Jis įkyriai lakstė aplink, palinkęs ir…

Komentarai 3

Rūpestingi tėveliai

Šiomis dienomis man teko džiaugsmas savo kieme stebėti, kaip rūpestingi tėveliai rūpinasi savo vaikučiais. Dalinuosi :)

Komentarai 0

Julius Morkūnas: „Paukščių fotomedžioklė teikia daugiau džiaugsmo“

Julius Morkūnas, konkurso „Gintarinis žaltys“ nominacijos „Gyvūno portretas“ laureatas, vaikystėje į namus tempdavo vabalus ir sliekus, kuriuos, kaip pats prisipažįsta, vadino gyvatėmis, o dabar – fotografijas. Pasak fotografo, gamta jį visada traukė – ir šiandien jis prisimena save nuo mažų dienų tyrinėjantį pabundantį po žiemos skruzdėlyną, apžiūrinėjantį žiedadulkes renkančią bitę, stebintį varnėną, giedantį prie inkilo. Neatsitiktinai ir J. Morkūno profesija susijusi su gyvūnais. – Kada supratote, kad Jūsų darbas bus susijęs su gyvūnijos pasauliu? – Tikriausiai nuo pat pirmųjų dienų, kai pradėjau mokytis. Įdomiausios pamokos…

Komentarai 0

Gausėjantys gervių būriai gali imti retėti?

Pilkosios gervės daugelyje Vakarų Europos šalių yra beveik išnykusios. Lietuvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje plačiai sausinant pelkes šiems paukščiams taip pat grėsė išnykimas. Šiandien jų populiacija atsikūrusi, tačiau gamtininkai atsipūsti neskuba.     Saugomos visoje Europoje Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės gyvena pelkėse, miškų raistuose. Jos itin jautrios trikdymui, ypač intensyviai ūkinei veikla. „Tarybiniais laikais dėl ūkininkavimo, melioracijos darbų Lietuvoje šių paukščių buvo labai sumažėję. 1960–1970 m. jų buvo telikę apie 150 porų. Laimei, gervės lengviau nei kiti nykstantys paukščiai…

Komentarai 11

12 valandų purvyne

Pasižiūrėjęs orų prognozę, išsirinkau geriausią dieną fotosesijai ir jau išvakarėse atlėkiau į deltą, nusižiūrėjau rytdienos „medžioklės plotus“, išsirinkau patogiausias vietas slėptuvėms ir, jau temstant, prie apsemtos pievos kranto susirenčiau pirmąją. Naktį prasirangiau mašinoje, klausydamas gulbių ir žasų klegesio. O jau pusę 7 lindėjau palapinėje. Rytas pašykštėjo saulės, bet vėliau prasiblaivė, ir diena pasitaikė nuostabi. Vos prabrėškus, aplink pradėjo sukiotis…

Komentarai 6

Suopių peštynės

Štai taip užbaigiau žiemos sezoną, kaip pirmam kartui tai neblogai. Šiais metais pavyko įamžinti jūrinį erelį, vištvanagį, paprastajį suopį, kranklį. Dabar žinau savo klaidas, kitą sezoną bandysim pasitaisyt ir viską pakartot, o dabar pavasaris jau pradeda įsibėgėt, reiks traukt iš spintos mobilią slėptuvę ir iškeliaut į laukus ir paupius...

Komentarai 0

Prie upelio

Šiemet ančių nežadėjau šerti, bet kai atšalo orai... Nuėjau prie upelio, šiek tiek paėjėjus toliau pamačiau du garnius. Ir anksčiau buvau mačius praskrendančius, šią žiemą mačiau tris. Vienas ramiai šildėsi saulutėje, mane pamatęs apsuko ratą ir kiek toliau nusileido. Kitas buvo arčiau kanalizacijos (ar kažkas panašaus) statinio. Tas tingėjo skristi, tik paėjo kiek toliau į šešėlį, ten ramiai ir stovėjo.

Komentarai 7

Pro langą, arba smagi kaimynystė

Jau penktą žiemą retus mūsų savaitgalius namuose paįvairina į lesyklėlę sugužantys paukščiai – zylės, svilikai, žaliukės. Kol nebuvo nukirsti kieme augantys medžiai ir stipriai apgenėti krūmai, sulaukdavome ir kėkšto, kartą net genys buvo ant mažos lesyklėlės pasikabinęs (beje, kol rašiau šį fotopastebėjimą, šįryt genys apsilankė jau dukart – gal kas galit patarti mums, ne ornitologams, kuo galima (ir ar galima) būtų pamaloninti šį paukštį, kad dažniau matytume. Taigi,…

Komentarai 5

Čiurlys (Apus apus)

Skaitytojau, nežinau Tavo nuostatų, Tavo požiūrio į gyvenimą ir mirtį. Galbūt Tavo įsitikinimai kitokie, tada priimk šiuos žodžius kaip esė apie kitokį požiūrį. Žinau, kad mes sugrįžtame. Ir jie sugrįžta. Jie – su kuriais bendravome, su kuriais dalijomės laime gyventi. Tos žolės išeina? tie paukščiai miršta? tas nusenęs briedis išeina nebūtin? Kažkas yra labai taupus ir brangina mūsų įgytą patirtį, nesišvaisto tuo turtu. Visi sugrįžtame, tik niekas mums nepasakys, kokiu…

Komentarai 6

Pirmoji 2012 metų fotomedžioklė

Šiam naujametiniam pasisėdėjimui buvo ruoštasi apie dvi savaites. Nors šviesusis paros metas dar trumpas, todėl teko susirasti gan atvirą vietą, bet girių glūdumoj ne koks pasirinkimas. Todėl slėptuvę įsirengiau neseniai mišku apželdintoje pievoje. Paukščiams privilioti truputį papūdžiau mėsos. Vis rūpėjo išbandyti, ar greit jie prisistatys prie maitos, todėl vieną vakarą nunešiau keletą gabalų ir palikau, o atėjus kitą dieną mėsos nė kvapo nebuvo. Šios dienos laukiau labiau…

Komentarai 2

Grąžiagalvė

Grąžiagalvė priskiriama geninių (Picidae) šeimai, bet pagal išvaizdą, elgesį ir gyvenimo būdą nelabai panaši į kitus genius. Sodyboje esu įkėlęs keletą inkilų varnėnams, kaip ir įprastai, paukščiai juos visus užima. Įsibėgėjus pavasariui, kada vyksta inkilų valymo ir lizdų statymo darbai, atkreipiau dėmesį į vieną inkilą, prie kurio buvo tylu, o prieš gerą savaitę šiame inkile jau buvo pradėjusi įsikurti viena varnėnų porelė. Tik po keleto dienų pastebėjau, kad inkile…

Komentarai 2

Juodašonė zylė

Kieme greta kitų paukštelių apsigyveno šiek tiek neįprasto nusispalvinimo paprastoji pilkoji zylė. Kiemo paukšteliai pakankamai jaukūs, daugumas tupia ant rankų, fotoaparato ir t. t. Ši zylutė irgi greitai priprato nebijoti žmonių. Ji drąsiai pozuoja iš 1,5 m atstumo ir jau nesibaido fotoaparato veidrodėlio klapsėjimo. Ant rankos dar netupia, kuklinasi, tačiau tai tik laiko klausimas. Būtų įdomu, jei žinovai pakomentuotų, ar tai tik neįprastas nusispalvinimas. O gal koks kitas porūšis?

Komentarai 1

Kelios minutės iš įvykių miške...

Daugelis galvoja, kad jei nuvažiuoji į mišką ir jame pabūni visą dieną, tai daugiau į jį gali nevažiuoti, nes tada daug pamatai, daug sužinai. Deja... Sutikite, jog taip galvojantys žmonės labai klysta. Juk visą dieną net ir toje pačioje vietoje būnant, kiekvieną minutę vis kažkas įvyksta, o ką jau kalbėti apie visą mišką!Vieną rudens popietę tūnojau slėptuvėje ir laukiau pasirodančių danielių. Rudens vidurys, tad dabar pats šių žvėrių rujos įkarštis. Laukti nenuobodu, nes…

Komentarai 0

Varna ir džiovintas karvės „tortas“

Išaušo ankstyvas birželio rytas, nors tikėjausi, kad bus saulėta, bet ir vėl teko nusivilti (jau taip kelintą rytą iš eilės, atsikeli ir išvysti dangumi plaukiančius niūrius debesis). Bet kaip sakoma, viltis durnių motina, išsirangai iš lovos, susirenki įrangą ir patrauki į mėgstamus medžioklės plotus, su  mintim, kad  įdienojus pasirodys saulė. Atvykstu į savo mėgstamą vietelę, tai sekli kūdra visai netoli Nemuno, nuo upės ją skiria gal kokių dvidešimties metrų pločio…

Komentarai 3

Dirvinių vieversių kovos

Pagaliau pavasarį išsiruošiau į pirmąją fotomedžioklę. Rytas buvo apniukęs, bet vis tiek nusprendžiau važiuot, labai norėjosi išbandyt naują fotoįrangą. Netoli Nemuno lankose susiradau mažą karklais apaugusį ežerėlį ir netoliese pasistačiau slėptuvę. Nespėjau net patogiai įsitaisyti, o kažkoks paukštelis jau vaikščiojo slėptuvės stogu, atpažinau jį tada, kai užtraukė savo giesmelę, tai dirvinis vieversys. Netrukus vieversys užtilo ir pasigirdo keistas čerškimas, plakamų…

Komentarai 1

Genio kalvė

Kaip genys gliaudo pušies kankorėžius, įspraudęs į kokį medžio plyšį, matyti teko ne kartą. Bet šis nustebino savo išradingumu, medžio atplaišą naudodamas kaip prispaudėją. Ir taip darbavosi, vis bandydamas kažką patobulint, gana ilgą laiką. Gaila, kad atstumas padaryti kokybiškas nuotraukas su turima fototechnika buvo per didelis, todėl padariau tik keletą kadrų.

Naujienos

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 909

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai