Komentarai 0

Komentarai 0

Kukmedžiukai (Taxus baccata)

Karoliniškių draustinis, 2019-03-07. Taip jau susiklostė, kad kiekvienais metais, pačioje pavasario pradžioje, aplankau tuos kukmedžiukus, turbūt jau daugiau nei prieš kelis metus rastus Karoliniškių draustinyje. Nebuvo planuota: šiandien toks švelnus oras, balos pradžiuvusios, pačios kojos nunešė. Šie keturi, šiaurvakariniame draustinio pakraštyje, lėtai, bet gražiai auga (1 nuotr.). Į vieną kadrą telpa tik trys (2 nuotr.). Ketvirtasis už kokių 10 žingsnių, už beržų (3…

Komentarai 0

VASAROS LAUKUOSE: Kad gyventi ir žydėti, reikia tiek nedaug

Plikasis skleistenis (Herniaria glabra), 1 ir 2 nuotr. Užtenka vien vėjo suneštų dulkių ir trupučio drėgmės tarp šaligatvio plytų. Čia augs ir žydės. Kasdien džiaugsis saule ir retsykiais sulauktu lietumi. Takažolė (Polygonum aviculare), 3 nuotr. “Virš manęs gal kulniukai kaukšės, / Kažkas eidamas sraigę nuo tako numes. / Esu, su tavimi aš iš kaimo atėjus, / Ir mieste aš pražysiu šalia tavęs. / Na nereikia, nereikia to viso parado, / Vis tiek kažkas eidamas sraigę tyčia…

Komentarai 5

Vasaros laukuose: Tarp baltų žiedų

Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare), 1 nuotr. Baltagalvė? Mes vis tiek eilėraščius ir dainas nuo seno, kaip kūrėme, taip ir kursime apie ramunę: https://www.pakartot.lt/album/o-ramunele-pasakyk/o-ramunele-pasakyk-valsas. “O ramunėle, pasakyk, kas mane myli, atsakyk”,- ramunė nuo senovės yra burtažolė. Moteris, gimusi 1908 metais, kažkada paaiškino, kaip burdavosi jos jaunystėje (užrašyta Žagarės apyl.): “Skink po vieną baltą lapelį (juos botanikai vadina liežuviškais…

Komentarai 1

Medžių kamienų raštai bei formos (2): raudonasis ąžuolas, karpotasis beržas, paprastoji ieva, šeivamedis, paprastasis lazdynas....

Tęsinys (www.naturephoto.lt/straipsnis/medziu_kamienu_rastai_bei_formos_drebule_blinde__baltalksnis ) Jauno raudonojo ąžuolo kamienas lygus ir spalvos retos: sidabriškas-pilkai žalsvas (1). 2 ir 3 - karpotasis beržas. Paprastoji ieva - 4, šeivamedis - 5 ir 6, paprastasis lazdynas - 7 nuotr. 8 - paprastoji pušis. 9 - baltoji tuopa. 10 ir 11 - miškinė obelis. 12 - beržas. (straipsnis pildomas)

Komentarai 6

Europinis kukmedis (Taxus baccata) - 2

www.naturephoto.lt/straipsnis/europinis_kukmedis_taxus_baccata_-_1 Pirmąją pavasario dieną aplankiau Karoliniškių draustinyje ankstesniais metais rastuosius savaiminius kukmedžiukus. Mišriame ūksmingame miškelyje į pietryčius nuo laidojimo namų "Nutrūkusi styga" šįkart toje pat vietoje (apie 15 m skersmens plote radau jau ketvirtą medelį. Už kelių šimtų metrų senos kapinės, tad visai tikėtina, jog paukščiai kukmedžio sėklų atneša iš ten. Šie keturi kukmedžiai - 1- 6 nuotraukose. …

Komentarai 0

Bohemiškasis aukšliavarpis

Šią antrą gegužio savaitę teko pabuvoti netoli Vilniaus Jeruzalės Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčios.Prie tvoros, juosiančios masinių pamaldų vietą, nustebino išaugę keistos formos pavasariniai grybai, kuriuos iš pradžių pamaniau esant netipiškoj vietoj išaugusiais mutavusiais biedžiukais.Pasidomėjęs, nustačiau, kad tai graičiausiai gali būti retas, į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktas grybas Bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemia). Labai norėčiau specialistų komentaro.

Komentarai 0

Kai akmuo tampa kultūros paminklu

http://www.karaliuslenis.lt/lt/projecto-ideja.html Paprastas gamtos kūrinys, Neries akmuo, rusvo porfyrinio granito riedulys, viduramžiais buvo perkeltas iš gamtinio stovio į kultūrinį, bet ilgainiui ne vienam šimtmečiui vėl nugrimzdo į gamtinį stovį. Ką gi, dabar, pagaliau, gal visam grąžinamas į kultūrinę erdvę. Bet - tai mums, o jis pats sau? koks buvo, toks ir liks, Neries akmuo. Čia jo istorija ilgesnė ir senesnė, bent jau nuo ledynmečio. O iki ledynmečio?

Komentarai 0

Vienas Neries akmuo: Iždininko Sūnus

Iždininko Sūnus – vienas iš daugelio Neries akmenų, grafo Konstantino Tiškevičiaus paminėtų 1857 m. ekspedicijos medžiagoje: „Pomiędzy Zwierzyńcem a Zakretem przebyliśmy zaborę Nowa- Rafą zwaną. Za Zakretem ustają na lewym brzegu wzgórza i las się kończy (...) Prawy brzeg, zawsze wysoki, piętrzący się po nad rzeką, i świecący się żółtym piaskiem i gliną, po którym leszczyna, kalina i drobna karłowata lipa tam i owdzie się ściele, i swoją zielonością przerywa żółtą…

Komentarai 2

Aguonų žydėjimas

Pamatęs žydinčių aguonų lauką negalėjau atsispirti jų grožiui...

Komentarai 0

Komentarai 0

Komentarai 0

Komentarai 4

Balandžio pasivaikščiojimai (Želtiškiai 2015)

Balandis artėja į pabaigą, galima pasidalinti šio mėnesio pasivaikščiojimais po Želtiškius :). Tik mėnesio pabaigoje pasirodė „bužiukai“ ir oficialiai atidariau jų makrosezoną :). Iki tol teko fotografuoti gėlytes... nors tik žibučių dėka pavyko pastebėti vieną grybuką, kuris pasirodė ne toks jau ir dažnas bei įrašytas į LRK. Ačiū visiems, kurių dėka pavyko išsiaiškinti jo pavadinimą – krateriškasis taurūnis (Urnula craterium) :). Kadangi buvo momentas, kada faktiškai tik…

Komentarai 3

Barbiškosios žibuoklės

Buvau matęs kelis kartus. Bet kad šitiek... Grožis baisus... Oi, apie ką čia  aš... A, apie barbinį žibuoklės atspalvį. Nutariau patikrinti baravykines vietas Antazavės šile – baravykai dar per maži, neėmiau, užtatai aptikau planatcijas su f. rubra Hepatikomis – na ir žinoma puoliau „daryt Miano“ :). Gražaus pavasario, Draugužiai...

Komentarai 7

Pasivaikščiojimai po Želtiškius (balandis)...

Velykų savaitgalis kaime. Nors už lango tamsu ir pakankamai vėsu, bet negi sėdėsi gryčioje ir visą dieną kiaušinius valgysi...:) Pasikabinu po kaklu fotoaparatą ir į kelionę po apylinkes. Žibuoklės jau gana gausiai žydi, bet vis viena nėra to „sprogimo“, kada ištisi kelmai mėlynuoja. Daug kur raistuose vandens iki batų aulų krašto, vos prabrendu :). Viename miškelyje užtinku gausiai žydinčias plautes. Nors danguje jokios prošvaistės, atsiklaupiu ir joms nusilenkiu (o kaip kitaip…

Komentarai 2

Medžių kamienų raštai bei formos: drebulė, blindė, baltalksnis, ožekšnis, kaukazinė slyva,klevas,miškinė obelis...

Rombiukai – būdingas drebulės kamieno raštas (1), bet toks ir blindės raštas (2), net jos šaknies (3), nors šie medžiai negiminingi. O šaknis irgi metus „skaičiuoja“, galima perskaityti, kokie metai buvo, palankūs, nepalankūs, ne vien iš rievių, nupjovus medį.  Ne mažiau gražus, dailus – tarsi nulietas – ir baltalksnio liemuo (4), o ten (5–7), matyt, jau formuojasi „sąauga“... Nors tikro suaugimo tikriausiai kad nebūna, bet štai plonoji šaka jau apglėbiama. 8 – ožekšnis…

Komentarai 4

Europinis kukmedis (Taxus baccata) - 1

Europinis kukmedis (Taxus baccata) Karoliniškių draustinis,2013-12-19 (1), 2015-03-16 (2 ir 3), 2016-02-01 (4 ir 5) Lietuvoje augo miškuose, bet dėl labai vertingos patvarios medienos visiškai išnaikintas jau XIX a. pab. Dabar rasite nebent sodybose, kai kur auginamas parkuose, kapinėse. Fortingalo (Škotija) kukmedžiui http://en.wikipedia.org/wiki/Fortingall_Yew jau daugiau nei 2000 m. Du savaiminius kukmedžiukus radau Karoliniškių draustinyje, ūksmingame miškelyje į pietus nuo „Nutrūkusios…

Komentarai 6

Sezono pradžia...

Pagaliau po ilgo žiemos miego galiu pasakyti – sezonas 2015 prasidėjo :). Želtiškiai – kažkoks įdomus kraštas. Kada kiti jau senokai džiaugiasi žibuoklėmis, čia vos vienas kitas žiedelis nedrąsiai iš po lapų žvelgia į dangų. Užtai piktų, alkanų, sėdinčių pasaloje erkių – kiek tik širdis geidžia. Gal kam nors jų trūksta? Galiu pririnkti :). Gyvybės pamiškėje jau nemažai. Po lapus vikriai šmirinėja vorai. Kažkur nuolatos skuba boružės. Drugeliai skuba džiaugtis saulės…

Komentarai 3

Beržo likimas. Kančios išraiška

Jei tikėti pasakojimais, jaunas jis augo kolūkio laukų pakraštyje. Kas žino. Gal buvusio kaimo kokioje sodyboje, o gal tikrai laukuose, kaip sako. Tada Vilnius nuo čia buvo dar gana toli, iki jo pakeliui vienas ar du kaimai. Klausinėjau: o gal kas nors specialiai jį taip išlankstė, kai buvo jaunas? Juk yra, labai retai kas šituo užsiima, bet esu matęs: atsargiai, kad nelūžtų, išlenkia, vėliau dar pakreipia pagal savo fantaziją, vėliau stipriau suvaržo, tai medis ir auga pagal žmogaus…

Komentarai 0

Kaita

Siauralapis švendras (Typha angustifolia) ir vikšris (Juncus)Čia kadaise buvo šaltiniai, iš kurių iššokęs upelis (jo vagą tebematome) bėgdavo žemyn pietų kryptimi. Dabar užakę, juos primena čia tebeaugantys švendrai, kiti šlapių vietų augalai, po kojomis liulanti velėna. Šalia takų tarp Žvėryno, Viršuliškių ir Šeškinės, trijų mikrorajonų sankirta.Karoliniškių draustinis, 2014-06-21

Komentarai 4

Karoliniškių draustinio ežeiniai

Karoliniškių draustiny ežeinių gausu smėlėtuose tarpumiškiuose, saulėtuose pakraščiuose, ir jie žydi ilgai, nepraeisi nepastebėjęs. Kartais sudaro gražias puokštes (1 nuotr.). Juos, mėlynuojančius, atpažįstame iš tolo (2, 3 nuotr.). O šis (4 - 6 nuotr.) - baltais žiedais, matau pirmą kartą.

Komentarai 13

Raktažolių metas

Kas eina „ant lydekų“, kas „ant vilkų“, o aš ėjau „ant raktažolių“ :) Kiekvienas pagal norus ir galimybes. Begulinėdama ant šalnotos žolės išgirdau gegutę... pirmą kartą šiemet. Apsičiupinėjau – kišenėse radau žolės :/ Keista, nes šiaip jau dažniausiai turiu saulėgrąžų :) Nutariau, kad visgi man (kaip žolėdžiui padarui) geri metai nusimato. Bus matyt :)

Komentarai 4

Kovo pasivaikščiojimai (Želtiškiai 2014)

Paskutinis kovo savaitgalis. Kaip dažniausiai būna, jis praleistas Želtiškių miške. Jau daug kur mėlynuoja žibuoklės, ievų šakelės vis daugiau dengiasi žaluma. Pasižiūrėjau pernykštį fotoreportažą, kurį rašiau 2013-03-24. Kaip viskas skiriasi. Tada viskas buvo po sniegu, stirnos ilgesingai laukė, kada pagaliau nebereikės klampoti po sniegą, briedžiai maitindamiesi vis dar laužė pušų šakeles, nes visa kita slėpėsi po giliu sniego sluoksniu. Apie žibučių fotografavimą tada…

Komentarai 16

Dvilapė medutė (Želtiškiai 2013)

Kol už lango žiema, makrofotografai dažniausiai nuobodžiauja ir gyvena praėjusios vasaros atsiminimais. 2013 metai – tai tie metai, kuriais šiek tiekdaugiau laiko skyriau augalų fotografavimui. Vienu iš modelių buvau pasirinkęsdvilapę medutę (Maianthemum bifolium).Nors mano kraštuose tai gana dažnas augalas, bet fotografijos, kuri patenkintųmano norus ir lūkesčius, taip ir nepavyko padaryti. Yra kelios nuotraukos, kuriospakankamai neblogos, bet visada norisi daugiau ir geriau. Tai apšvietimas…

Komentarai 2

Kartais vis prisimenu. Paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum)

Nieko ypatingo. Tik vaikystėje turėjau vyresnius brolius, kurie, man siekiant šių uogų, vis grasindavo: tau dantys nuo jų išbyrės. Kartą ėjau su vyresniu broliu Joniu: „Jei turėsi skaudantį dantį, imk šią uogą, ir dantis iškris.“ Vienas būdamas, ragavau. Salsvos, bet skonis šleikštus, dantys neišbyrėjo. Mokslininkai perspėja: uogos nuodingos. Tai tiek. Karoliniškių draustinio krūmas. Paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), daug jų čia. Ar tik ne iš jų tėvas botkočius…

Komentarai 1

JAU!!!

Taigi, skubu informuot jus, Draugai, kad šiandien JAU aptikau 19 vnt. prisirpusių žemuogių, kurios, padedant šeimynykščiams ir giminėms, buvo sėkmingai suragautos :). Zarasų rajonas, Kumpuoliai, senas žvyro karjeras. Linkiu Jums visiems daug geležies ir vitaminų ;).

Komentarai 7

Balandžio pasivaikščiojimai

Pavasaris vis labiau įsibėgėja. Pagaliau ir Želtiškiuose jis jaučiamas. Nors miške vietomis sniegelis dar paskutines dienas skaičiuoja, o rytais šaltukas bando kandžiotis, bet miške vis labiau garsėjantis paukščių balsai šaukte šaukia – pavasaris! Darželyje irgi prabudo gėlytės. Mėlyni mažojo vilkdalgio ir geltoni krokų žiedai vilioja bitutes. Miške pavienės arba poromis nedrąsiai skleidžiasi žibutės. Kur ne kur baltuoja plukių žiedai. Vis žalesnės ir sodresnės samanos. Gamta…

Komentarai 9

Miškinė antis.

Šiandien, šerkšnotą rytą ir dieną vaikščiojau prie Šešupės. Ties pėsčiųjų tiltu mane fotografuojančią užkalbino LOD narys (deja, pavardės neįsiminiau :(, bet mane jis pažįsta). Sako, įamžink retą paukštį – miškinę antį. Pažadėjo kada nors į mišką nusivežti, nes pats nefotografuoja, bet stebi paukščius. Sužinojau, kad mūsų apylinkėse yra juodasis gandras. Tik šįmet neperėjo, papasakojo, kur peri didieji baubliai. Tokia pažintis be galo įdomi ir naudinga man buvo. O…

Komentarai 2

Gražioji sedula (Cornus sanguinea)

Mokslinis vardas raudonoji sedula (Cornus sanguinea). Bet sakau gražioji, nes ji graži visada. Žydi, nužydi, nelabai ir tematome tuos jos balsvus žiedelius skėtiškose kekėse, kaip ir vaisiukus, kuriuos netrukus nurenka paukščiai, o tas raudonis ją puošia visus metus, ypač ryškus šaltuoju metų laiku, kai aplink balta arba pilka. 1-oji nuotr.: 2012-03-08

Komentarai 8

Raudonoji jūra

Ar kada matėte kraujuojančią jūrą? Ar esate kas nors pastebėjęs tai iš Baltijos jūros kranto Lietuvoje? Taip jau nutinka, kad sūriam, sąlygiškai šiltam vandenyje pradeda augti raudondumbliai (Rhodophyceae), kurių paviršiuje esantį fotosintezės pigmentą chlorofilą sudaro dvi nusiplaunančios spalvos: raudona ir mėlyna. Mokslinio straipsnio nerašysiu, nes pati mažai apie tai žinau, tik noriu pasidalinti įspūdžiu, kai jūros vanduo pasrūva krauju. Truputį baisokas reginys, lyg iš…

Komentarai 3

Žolinės baloje

Žolinės proga, užsidėjęs makroobjektyvą, pabraidžiojau po pelkes. Vasara eina į pabaigą, tad galima susipažinti su vėliausiai pražystančiais augalais. Skubu pasidalinti įdomesniais kadrais. Pelkinė uolaskėlė – vienas iš retesnių Raudonosios knygos augalų. Maža, bet fotogeniška. Auga ten, kur be guminių batų neįeisi – tarpinio tipo pelkėse, tarp nendrių, pelkinių paparčių, puplaiškių. Pievinė miegalė – dažnas natūralių pievų augalas. Sugeba išsilaikyti tiek sausame…

Komentarai 7

Smiltyninis gvazdikas?

Norėjau, kolegos, pasitikslinti. Aptikau populiaciją augaliukų, panašių į smiltyninius gvazdikus, tačiau nesu botanikas ir nesu tikras. Pridedu kelias nuotraukas, gal kas patikslins. Fotografuota Latvijos pajūryje, o augalai auga samanose netoli jūros. Kur tankiau, kur rečiau, tačiau tikrai negausiai išsibarsčiusi populiacija..

Komentarai 5

Nyksta šiauriausia vėjalandžių šilagėlių augavietė Lietuvoje

Pavasarį važiuojant keliu Rokiškis–Čedasai, vingiuojančiu per Plunksnočių mišką, akį traukia vieni gražiausių mūsų krašto augalų – vėjalandės šilagėlės. Tai sparčiai nykstančios laukinės gėlės, kurių visas užimamas plotas Lietuvoje gali būti viso labo 500 ha ar dar mažesnis. Tačiau dažnas neatsispiria šių augalų grožiui bei pagundai prisibriaukšti jų puokštei. Dėl tokio beatodairiško šilagėlių naikinimo per kelerius metus Plunksnočių miške augančių retų saugomų augalų sumažėjo šimteriopai.   Rokiškio rajone – vienintelė augavietė Plunksnočių miške daugelį metų gyvuojanti vėjalandžių šilagėlių augavietė yra…

Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 909

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai