Komentarai 0

Tikroji pintis (Fomes fomentarius)

Daugiametis kempininis grybas. Jaunas vaisiakūnis - plokščios kepurėlės, vėliau - arklio kanopos ar net varpo (5 nuotr.) formos. Viršutinis paviršius kauburiuotas, su koncentrinėmis smulkiau ar stambiau banguotomis rievėmis, pakaitom šviesiomis ir tamsiomis. Spalvos kuklios: rievės pilkos, rusvos, rudos, riešutinės, šokoladinės.

Komentarai 0

Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor)

Įvairiaspalvių kempių (Trametes versicolor) vaisiakūniai vienmečiai. Jų kepurėlės skrotelės arba vėduoklės formos. Dažnai suauga, sudaro ratą arba gėlės žiedo pavidalo kompozicijas, - reto grožio, daugiau kaip ir su niekuo grybų pasaulyje nepalyginamas reiškinys. Kepurėlių paviršius su koncentrinėmis spalvingomis rievėmis, dėl ko kai kas jas vadina fėjų, laumių laiptais. Rievės rusvos, rudos, rausvos, oranžinės, melsvos ir kitokios. Jei įsikuria dumbliai, tada net ir žalsvos.

Komentarai 0

Raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola) 3: Dar spalvų ir formų

1:  http://www.naturephoto.lt/straipsnis/raudonkraste_pintaine_fomitopsis_pinicola_1_nuo_kudikystes_iki_senatves     2:  http://www.naturephoto.lt/straipsnis/raudonkraste_pintaine_fomitopsis_pinicola_2_is_vienos_raudonkrastes_pintaines_gyvenimo 1 (titul.) - 5. Viena šeimynėlė. 6. Du paduku. 7. Kam blynelių? :) 8.Trynukės. 9. Vamzdeliai. 10. Verkia. 11- 20. Dar spalvų ir formų.

Komentarai 0

Alvytės (Helvella). Ausūniai (Peziza)

1 (titul.). Garbanotoji alvytė (Helvella crispa) 2. Garbanotoji (H. crispa) 3-5. Juodoji (H. corium) 6-9. Paprastoji (H. acetabulum) 10 ir 11. Paprastoji (H. acetabulum): augavietės 12 ir 13. Urvuotoji (H. lacunosa) 14-16. Alvytė (Helvella sp.) ---------------------------------- 17. Rudasis ausūnis (Peziza badia) 18. Rudasis (P. badia) 19. Šviesusis (P. cerea) 20. Ausūnis (Peziza sp.)

Komentarai 0

Iš grybų gyvenimo. Kietoji kempinė (Phellinus igniarius)

Daugiametis kempininis grybas. Sumedėjęs. Auga ant gyvų, o dažniau ant negyvų drebulių, beržų, alksnių, gluosnių kamienų, išvartų, stuobrių. Grybo spalvinė gama santūri, nepalyginti su spalvingąja miško puošmena raudonkrašte pintaine [ www.naturephoto.lt/straipsnis/raudonkraste_pintaine_fomitopsis_pinicola_nuo_kudikystes_iki_senatves ] : rusvai arba pilkai juoda, juodai ruda, juosvai melsva, šiek tiek balsvos. Bet išvaizda vis tiek gražus ir įdomus grybas: viršutinė pusė…

Komentarai 0

Kai kurios ūmėdžių (Russula) rūšys

  Ūmėdė – toks grybas, kurį, kaip ir baravyką, nesunkiai gali atpažinti ir negrybaujantieji. Mažiau, nei baravykas ar musmirė, bet žinomas grybas. Juk abėcėlių knygutėse puslapyje, skirtame raidei “Ū”, dažnai randame nupieštą ūmėdę. Tad, ne tik pirmoką, bet ir suaugusįjį paprašius nupiešti grybą ūmėdę, kokį paims pieštuką? Raudoną, jokį kitokį. Kaip ir musmirei. O ūmėdžių, kaip ir musmirių, yra ir kitokių spalvų. Apskritai, ūmėdžių spalvų paletė gausi. …

Komentarai 0

Ankštenės (Scleroderma sp.)

1 (titul.) - 4. Karpotoji (Scleroderma verrucosum) bei jų augavietė. 5. Paprastoji (Scleroderma citrinum). 6 ir 7. Leopardinė (Scleroderma areolatum). 8 ir 9. Ankštenė (Scleroderma sp.).

Komentarai 0

Piengrybiai (Lactarius)

1 (titul.).  Juosvasis piengrybis / Juodasis grūzdas ( Lactarius turpis / Lactarius necator) 2-4. Baltgauris piengrybis (L. pubescens) 5 ir 6. Gelsvasis p. (L. resimus) 7 ir 8. Kvapusis p. (L. glyciosmus) 9-12. Paberžis (L. torminosus) 13 ir 14. Rudasis p. (L. rufus) 15-17. Aitrusis p. (L. pyrogalus) 18-21. Švelnusis p. (L. mitissimus) 22. Pušyninė rudmėsė (L. deliciosus) 23. Drebulyninis p. (L. controversus) 24. Drebulyninis p. (L. controversus)

Komentarai 0

Raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola) 2: Iš vienos raudonkraštės pintainės gyvenimo

1:  http://www.naturephoto.lt/straipsnis/raudonkraste_pintaine_fomitopsis_pinicola_1_nuo_kudikystes_iki_senatves Raudonkraštė pintainė – daugiametis kempininis grybas. Geba prisitaikyti, reaguoti  į kintančias augimo sąlygas.  Jei beaugdama, besiplėsdama sutiks kliūtį, ją lyg niekur nieko, kaip ir kiti kempininiai grybai, tiesiog apglėbs, apaugs; pakis medžio, ant kurio auga, padėtis – vaisiakūnis išaugins naujus vamzdelius, kurie, kaip ir priklauso, bus statmeni žemės paviršiui. Ši…

Komentarai 2

Kerpių metas - 2

Tęsinys (www.naturephoto.lt/straipsnis/kerpiu_metas ) Jų metas žiemos ir pavasario sandūroje ir kaip dabar - artinantis žiemai. Atsigavimo metas. Išryškėja jų grožis, formos ir spalvos. Viena kita nuotrauka ir iš kitokio laiko. Yra klaustukų. Ne lichenologui ir neturint tam priemonių (mikroskopo, tam tikrų cheminių medžiagų ir pan.) tiksliai nustatyti rūšį sunku. 1 (titulinė). Sodinė briedragė (Evernia prunastri). 2. Sėleninė briedragūnė (Pseudevernia furfuracea). Su samanomis bei…

Komentarai 1

Karoliniškių draustinio gleivainiai (Myxomycetes)- 6

X. Ciklo papildymai 51 nuotr. Korytasis gleiviukas (Ceratiomyxa porioides).2016-07-16. Besivystydamas keičia spalvą. 52 - 54 nuotr. Šakotasis gleiviukas (Ceratiomyxa fruticulosa). 2016-07-17. Ant pušies šakos. Dviejų vystymosi etapų atspindys... 55 nuotr. Geltonasis kleckis (Fuligo septica). 2016-08-04. 56 nuotr. Reticularia intermedia? Fuligo sp.? 2016-09-22. Ant nudžiuvusios pušies (Pinus sylvestris). Čia spalvą pavyko išgauti labai tikrovišką. 57 nuotr. Tas pats po 7 d. 2016-09-29. 58…

Komentarai 0

Karoliniškių draustinio gleivainiai (Myxomycetes)- 4

(tęsinys) VIII. Rusvoji tubifera (Tubifera ferruginosa): 33 ir 34 nuotr. Ta pati 2012-08-16 ir 08-17. 35 nuotr. 2013-07-21. 36 nuotr. 2013-07-26. 37 nuotr. 2013-07-26.   (Straipsnis pildomas; bus tęsinys)

Komentarai 0

Karoliniškių draustinio gleivainiai (Myxomycetes)- 3

(tęsinys; pradžia: www.naturephoto.lt/straipsnis/karoliniskiu_draustinio_gleivainiai_myxomycetes_-_1 www.naturephoto.lt/straipsnis/karoliniskiu_draustinio_gleivainiai_myxomycetes_-_2 VI. Gleiviukas (Ceratiomyxa sp.): Šakotasis gleiviukas (Ceratiomyxa fruticulosa): 26 - 28 nuotr. 2013-07-27; 2014-07-01; 2015-07-18. Korytasis gleiviukas (Ceratiomyxa porioides); angl. Coral slime mold: 29 ir 30 nuotr. Tas pats 2014-06-25 ir 06-27. VII. Apgaulusis krekenis (Trichia decipiens): 31 ir 32 nuotr.…

Komentarai 0

Karoliniškių draustinio gleivainiai (Myxomycetes)- 2

(tęsinys; pradžia: www.naturephoto.lt/straipsnis/karoliniskiu_draustinio_gleivainiai_-_1) IV. Rutulinė raudenė (Lycogala epidendrum) angl. Wolf's milk: 15 ir 16 nuotr. Centre - plazmodis. 2014-07-01. 17 nuotr. Tas pats 07-04. 18 nuotr. Sporokarpo stadijos pradžia. 2014-07-03. 19 nuotr. Tie patys 2014-07-08. Sporokarpų brendimas. 20 nuotr. Sporokarpo stadijos pradžia. 2014-05-26. 21 ir 22 nuotr. Tie patys sporokarpai 05-27. 23 nuotr. Sporifikavimas. V. Šliaužiantysis garbanūnas (Hemitrichia…

Komentarai 3

Karoliniškių draustinio gleivainiai (Myxomycetes) - 1

Gleivainius (Myxomycetes) randame aprašytus grybų atlasuose, žinynuose, nes juos daugiausia tiria mikologai: tinka tie patys tyrimo metodai, kaip ir grybams. Bet iš tikrųjų jie ne grybai.  Tai pirmuonys, labai paprastos sandaros organizmai. Gyvenimo ciklą sudaro trys stadijos. Pirmoji - mikroskopinė, dabar gleivainis - į amebą panašus judrus vienaląstis organizmas. Antroji - plazmodis, gleivinga masė, judrus kūnas, galintis nušliaužti (dažnai matome paliktą šliūžę aukštyn), ieškodamas…

Komentarai 2

Kerpių metas

Dabar pats tas metas kerpėms - vėsūs drėgni orai. Kitu laiku kai kurių iš jų nė nepastebėtume. "Pražysta" - išryškėja - spalvos, paputlėja, išaugina grybukus... 1. Sieninė geltonkerpė (Xanthoria parietina) ir miltinuotė (Lepraria sp.). 2. Ukrainietiškoji geltonkerpė (Xanthoria ucrainica). 3. Miltinuotė (Lepraria sp.). 4. Plynkežis (Hypogymnia sp.). 5. Žalsvarudė šiurė (Cladonia chlorophaea). 6. Skyvytė (Lecidella elaeochroma) ant baltalksnio (Alnus incana). 7 ir 8. Sieninė…

Komentarai 2

Raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola). 1: Nuo kūdikystės iki senatvės

  Taigi, gyvenimas: NUO -  IKI. Tai - bene gražiausias kempininis grybas, išsiskiriantis savo spalvingumu, spalvų  raštais, jų derinių įvairove. Todėl atpažinti nesunku; be to, jo apatinė pusė balta arba kreminė, gelsva; kvapas rūgštokas, primena amoniaką. Šis grybas ne trumpaamžis - daugiametis. Iš lėto auga, bręsta, puošiasi spalvomis, neretai net ant savęs priaugina vaisiakūnių ("vaikų") ir iš lėto sensta... Ir išvaizda kinta palaipsniui. Ką tik išaugusios,  jaunutės…

Komentarai 0

Gyvenimas: Pumpotaukšlinė retikuliarija - 2

Laukiau lygiai 3 metus. Pamenate mano pirmąjį fotoreportažą apie šį pirmuonį gleivainį „Gyvenimas: Pumpotaukšlinė retikuliarija“? http://www.naturephoto.lt/straipsnis/gyvenimas_pumpotauksline_retikuliarija_1 Tai buvo 2012-04-28. Ir štai, vėl nusišypsojo laimė: 2015-04-28 radau. Ten pat, ant baltalksnio stuobrio. 1 ir 2 foto: 2015-04-28, 15:16 3 ir 4 f.: 16:00 5 f.: 18:00 6 f. : 2015-04-29, 8:00 7 f.: 17:00 Deja, to stuobrio viršuje pastebėjau sudėtus juodojo strazdo kiaušinius. Pačių…

Komentarai 0

Rauplėtieji vingurėliai (Daedaleopsis confragosa) 1

Kai matome rūšies individą pavienį, atrodo, kad tos rūšies atstovai visi vienodi. Sugretinus pasimato skirtumai. Siūlau šią rauplėtųjų vingurėlių rikiuotę. Kartais net tas pats individas, atėjus po tam tikro laiko, jau kitoks: dėl pakitusių oro sąlygų ir kt. Antras ir trečias, 6 ir 11 bei aštuntas ir devintas, – tie patys. Pastarasis iš keturių ar penkių vaisiakūnių, kurie aukštais vienas ant kito, pačiam viršuje susiformavęs mažiukas, išsilenkęs taip, kad matyti…

Komentarai 4

Kovo pasivaikščiojimai (Želtiškiai 2014)

Paskutinis kovo savaitgalis. Kaip dažniausiai būna, jis praleistas Želtiškių miške. Jau daug kur mėlynuoja žibuoklės, ievų šakelės vis daugiau dengiasi žaluma. Pasižiūrėjau pernykštį fotoreportažą, kurį rašiau 2013-03-24. Kaip viskas skiriasi. Tada viskas buvo po sniegu, stirnos ilgesingai laukė, kada pagaliau nebereikės klampoti po sniegą, briedžiai maitindamiesi vis dar laužė pušų šakeles, nes visa kita slėpėsi po giliu sniego sluoksniu. Apie žibučių fotografavimą tada…

Komentarai 17

Kalėdiniai pasivaikščiojimai Želtiškiuose

Nors už lango tuoj bus vidurys žiemos, bet, sprendžiant iš fotoreportažų gamtoje, atrodo, kad lauke ankstyvas pavasaris arba ankstyvas ruduo :). Kai kas džiaugiasi pražydusiomis žibuoklėmis ar kitomis gėlėmis, kiti dygstančiais grybais. Aš šiuo šventiniu laikotarpiu taip pat nemažai pravaikščiojau miškais, išbandžiau net drugių viliojimą žiemos naktimis į šviesą ir masalus :). Gruodžio 30-osios vakarą vieną drugį suviliojau vyno masalu, tai kol kas vėliausiai mano sugautas drugys…

Komentarai 14

NAUJAMETINIS PASIGRYBAVIMAS

Kolegos Kalėdoms ieškojo žibučių, šilagėlių, su lempa viliojo drugius. Aš tuo tarpu didžiąją laisvadienių dalį skyriau grybavimui. Miškuose tebeaugančios voveraitės ar kiti valgomieji grybai manęs nedomino. Žaidimas prasidėjo, kai gruodžio 5 prisiskaitęs literatūros patikrinau dvi man žinomas paprastųjų taukių augavietes. Grybai buvo sudygę. Parašiau prof. Ernestui Kutorgai. Jis savo kanalais patikrino kitas kelias žinomas augavietes. Visur taukiai buvo sudygę. Kadangi šie grybai…

Komentarai 5

Žiemos grybai: Vėduoklinė meškaitė (Phyllotopsis nidulans)

Yra žiemą grybų. Kreivabudžių, ugniabudžių, skiautenių, kitų. Štai ir šis, pirmąkart matomas, nebijantis šalčio ir sniego, kai spaudžia šaltis, žinoma, sušąla, bet sulaukia atlydžio ir auga.

Komentarai 0

Komentarai 2

Gyvenimas: Pumpotaukšlinė retikuliarija

Pumpotaukšlinė retikuliarija (Enteridium lycoperdon / Reticularia lycoperdon) – gleivainis. Nei grybas, nei gyvūnas – pirmuonis. Bet gleivainius iki šiol tebetyrinėja mikologai, nes grybų tyrimo metodikos puikiai tinka ir gleivainiams; juos teberasite grybų atlasuose. Gyvenimo ciklą sudaro trys stadijos. Pirmoji mikroskopinė, plika akimi šių organizmų nematome. Antroji – plazmodis, gleivinga masė, taki ir judri, galinti nukeliauti (nebūtinai žemyn: dažniausiai aukštyn arba į šoną,- ten,…

Komentarai 9

Nulinė RK kategorija. Paprastasis taukius. Nuolat pildoma.

Paprastasis taukius (Sarcosoma globosum) į Raudonąją knygą įrašytas kaip išnykusi rūšis. Nerandamas nuo 1960 metų. Seniau buvo gausus, turguose pardavinėtas „žemės taukų“ pavadinimu. Naudotas žaizdom ir... vežimų ratams tepti. Spiritinis antpilas gydė reumatą. Po Raudonosios knygos išleidimo grybų atsirado. Šie grybukai, kuriuos suradau, turėtų būti jau penkta augavietė Lietuvoje. Literatūroje nurodoma, kad šie grybai dygsta kas 8 metai. Matyt, tai ir trukdo juos aptikti. Šiaip…

Komentarai 3

Susitikimai V. Prisiminimai iš rudens ir žiemos: gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus)

Sveiki. Šįkart paskirsiu truputėlį dėmesio vienam grybui. Ne vien todėl, kad jis randamas vėlyvą rudenį ir žiemą, kai populiariųjų grybų sezonas būna jau seniai pasibaigęs. Kas gluosninę kreivabudę (Pleurotus ostreatus) pažįsta – renka. Lenkų šaltiniai ją ypač giria, kad turi labai daug baltymų. Bet mūsų svetainė – ne vartotojiškam požiūriui populiarinti skirta.Tad ir šios mano žinutės tikslas kitas. Šiaip jau mūsų krašte skelbiama, kad Lietuvoje randamos dvi gluosninės…

Komentarai 0

Susitikimai IV: Prisiminimai iš vasaros ir rudens

1. Baltoji šydabudė (Volvariella hypopithys). Daug smulkesnė už didžiąją šydabudę, kuri irgi kartais būna balta. Kepurėlės kraštas dantytas, persišviečia. Dėl tikrumo, žinoma, reiktų pasikasti, ar tikrai yra maišo pavidalo skiautėta išnara. Bet pastebėjau kitą ryškų požymį: liečiant šydabudes, ypač lakštelius, atrodo, tarsi liestum labai švelnius gėlės vainiklapius. 2. Baltikas (Tricholoma)? Nelabai tepanašus į geltonąjį baltiką. Anas daug smulkesnis, su ilgoku geltonu…

Komentarai 0

Susitikimai III: Prisiminimai iš vasaros ir rudens

Tai nėra visiems gerai pažįstami grybai. Rūpėjo juos pažinti. Todėl, jei kur suklydau, pataisykite, dalinkimės patirtimi. Jei pageidausite, įkelsiu daugiau nuotraukų, turiu plačius šių grybų aprašymus. Jei randu vienintelį egz., neliečiu, juo labiau neišraunu, palieku laimingai augti . Lakštelius apžiūriu, pakišęs po kepurėle veidrodėlį. O šiaip, norint pažinti, kai randu jų daugiau, tenka ir nuskriausti: išrauti, perpjauti, pauostyti, paragauti... Kalbinti grybautojai jų…

Naujienos

Sveikiname su gimtadieniu

Nariai

  • Fotografai: 274
  • Visi nariai: 909

Dabar prisijungę

Mūsų partneriai